Nuotraukos – Vaidos SPANGELEVIČIŪTĖS-KNEIŽIENĖS
„Būkime arti Viešpaties išgyvendami šį laiką“, – sakė Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas Didžiojo ketvirtadienio vakarą susirinkusiems į Paskutinės vakarienės Mišias, kuriose minėdami Kunigystės ir Eucharistijos sakramentų įsteigimą su visa Bažnyčia žengėme į Didįjį velykinį tridienį.
Šį vakarą susibūrę bažnyčiose aplink Viešpaties altorių atsiminėme Jėzaus atsisveikinimo su mokiniais vakarienę Jeruzalėje prieš artėjančią kančią, – kaip Jis drauge sėdo prie stalo, laužė duoną ir nuplovė kojas 12-kai savo mokinių. Minint Jėzaus paliktą Meilės įstatymą arkivyskupas, padedamas patarnautojų, arkikatedroje plovė kojas kelių bendruomenių nariams ir šiuo Jėzaus meilės gestu parodė pavyzdį, kaip mums mokytis savo broliams ir sesėms pasitarnauti.
Paskutinės vakarienės Mišias koncelebravo arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, kun. Andrius Končius ir kun. Artūras Kazlauskas. Patarnavo diak. Darius Chmieliauskas. Giedojo arkikatedros choras „Cantate“ ir solistas Mindaugas Zimkus, vadovė Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė.
„Kančios išvakarės. Nedidelis draugų būrelis. Virpanti deglo šviesa. Bičiulių vakarienė. Tačiau jau netrukus prasidės visai kas kita – ginklų žvangėjimas, smūgiai, rimbo kirčiai, minios grūmojimas“, – taip Paskutinės vakarienės atmosferą su būsimos Jėzaus kančios nuojauta savo homilijoje apibūdino arkivyskupas. Pasak ganytojo, Paskutinėje vakarienėje Jėzus duoda valgyti savo Kūną ir Kraują, dėl to esame gyvi, apsaugoti, o nužudytas ir paaukotas Jis bus pats. Jis tas žudomas avinėlis.
„Imk, valgyk ir gyvenk, kad būtum su Tuo, kuris davė tau gyvenimą“, – taip apie Jėzaus įsteigtos Eucharistijos prasmę kalbėjo ganytojas. Jei valgai, vadinasi, gyveni, esi Dievo išgelbėtas – tai Paskutinės vakarienės priminimas. Jėzus šitaip apglėbia žmogų, perveda per visus pavojus, išveda iš pražūties ir beviltiškumo – su Juo žmogus yra saugus.
Kaip turime elgtis mes, priimantys Jėzaus Kūną ir geriantys Jo Kraują? Ganytojo žodžiais tariant, turime būti tie, kurie pasilenkia prie kito žmogaus kojų – tai yra prie to, kas jame purviniausia, pažeidžiamiausia. Popiežius Pranciškus, Didįjį ketvirtadienį plaudamas kojas, atrodytų, to nevertiems žmonėms – kaliniams, pasilenkia prie jų ir sykiu prie mūsų visų – prie tos mūsų dalies, kuri purvina, žaizdota. Štai mūsų Viešpaties gyvenimas ir mūsų gyvenimas su Juo.
Paskutinės vakarienės Mišių rinkliava buvo skiriama vargstančiųjų reikmėms.
Daugybė žmonių šiose šv. Mišiose, būdami susitaikę su Dievu velykine išpažintimi, priėmė Komuniją. Mišių pabaigoje Švč. Sakramentas iškilminga procesija buvo perneštas į Švč. Sakramento koplyčią, kad jį galėtume priimti Viešpaties Kančios pamaldose.
Žmonės tą vakarą neskubėjo skirstytis iš arkikatedros, liko pagarbinti Jėzaus Eucharistijoje, pabūti valandėlę su Juo, netrukus prisiimsiančiu žmonijos kalčių naštą ir su ja pasieksiančiu savo mirties vietą Golgotoje ant kryžiaus.
Bažnyčiose nuo šių pamaldų iki Velyknakčio nutilo vargonai – tyloje ir susikaupime sutinkame Didįjį penktadienį, Viešpaties Kančios ir mirties dieną.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
