Kovo 30 dieną, Didįjį penktadienį, po Viešpaties Kančios pamaldų savo parapijų bažnyčiose kauniečiai skubėjo į miesto centrą. Nuo Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios 20 val. čia prasidėjo arkivyskupijos kurijos kasmet organizuojama Kryžiaus kelio procesija, kuri vėliau tęsėsi pagrindinėmis miesto gatvėmis – Laisvės alėja ir Vilniaus gatve į arkikatedrą baziliką.
Tą vakarą į gatves iš bažnyčių išėję tikintieji – mūsų ganytojai, tūkstančiai kauniečių, tarp jų labai daug jaunų žmonių, šeimų su vaikais – su Viešpaties kryžiumi, giedodami, nešdami rankose degančias žvakes paliudijo savo tikėjimą vakarėjančiam miestui, jo gyventojams, penktadienio kavinių lankytojams, praeiviams, miesto svečiams. Šis atgailos kelias jaudino ne tik pačius procesijos dalyvius – tą vakarą pakeliui sutiktieji taip pat sustodavo gatvėje, prie kavinių ar savo namų balkonuose, dažniausiai nuostabos pilnomis akimis nulydėdavo tokią gausią besimeldžiančių žmonių minią, o kai kurie prie jos ir prisijungdavo.
Procesijoje visą kelią Kryžių nešė arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas, dalyvavo arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, per dvi dešimtis miesto parapijose bei rektoratuose tarnaujančių kunigų, taip pat diakonai, seminaristai, seserys vienuolės.
Kauniečiai, kurie jau šių metų rudenį pasitiks ir sveikins Šventąjį Tėvą savo mieste, Kryžiaus kelią šiemet apmąstė pagal popiežiaus Pranciškaus mintis 14-kai jo stočių, pajausdami jautrią tėvišką jo širdį, taip nuoširdžiai besijaudinančią dėl to, kad žmonės pažintų Dievą, sutiktų Kristų, Jo žaizdose atpažintų Dievo gailestingumą. Popiežiaus apmąstymai kalbėjo kiekvienam į širdį, kviesdami su gailesčiu ir švelnumu žvelgti į kitus, ypač tuos, kurie kenčia, kuriems reikia pagalbos, galvoti savo pačių gyvenimo tikrovę, kokius pasirinkimus darome Dievo ir savo artimo atžvilgiu. Miesto gatvėse šie apmąstymai liudijo apie Dievo meilę – „ši meilė neatsitraukė mirties akivaizdoje“, todėl ji, pasak Šventojo Tėvo, yra tai, kuo galime tikėti ir pasitikėti, kas nugali visas dvejones ir netikrumą, neviltį, mirtį ir veda į prisikėlimo šviesą.
Kryžiaus kelio stotyse Dievo žodį skelbė arkivyskupas L. Virbalas, arkivyskupas S. Tamkevičius, mons. Vytautas Grigaravičius bei kiti kunigai. Mąstymus pagal popiežiaus Pranciškaus mintis skaitė Diana Adomaitienė, o maldavimus sakė jaunuoliai ir jaunuolės. Giedojo kelių kongregacijų seserys vienuolės, vadovaujamos ses. Celinos Galinytės OSB. Procesijos tvarka ir saugumu rūpinosi jaunieji Jono Pauliaus II piligrimų centro savanoriai.
Artėjant dešimtai valandai vakaro užtvindyta žmonių Vilniaus gatve Kauno senamiestyje procesija priartėjo prie arkikatedros, kur buvo paskelbta 14-oji stotis apie Jėzaus palaidojimą kape, maldą palydint mintimis apie visais amžiais, visuose išmėginimuose ir savo meto iššūkiuose tą pačią krikščionių laikyseną: jie turi į blogį atsakyti gėriu prisiimdami kryžių kaip Jėzus.
Pilnutėlė šventovė žmonių – procesijos dalyvių – dalyvavo baigiamojoje maldoje, ja užtarė ir popiežių Pranciškų.
„Jėzus mums brangus. Mes Jį paliudijome šioje procesijoje visiems ją mačiusiems ar keliavusiems, paliudijome Jį vieni kitiems. Ačiū visiems, kurie dalyvavote, ypač iš savo parapijų susirinkusiems kunigams, procesijos, tekstų rengėjams, savanoriams, giedojusioms seserims ir joms vadovavusiai ses. Celinai OSB. Šis kelias, atvedęs prie Jėzaus kapo, mus veda ir link Jo prisikėlimo“, – sakė arkivyskupas Lionginas, palinkėdamas visiems gražių švenčių ir palaimindamas Šventojo Kryžiaus relikvija.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
