Didžiojo penktadienio Kristaus Kančios pamaldose Kauno arkikatedroje dvasininkų procesija raudonais arnotais – liturgijai vadovavęs arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ, Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, kun. Artūras Kazlauskas, diakonas Darius Chmieliauskas – tylomis atėjo prie altoriaus. Didįjį penktadienį, vienintelę dieną metuose, nešvenčiamos šv. Mišios. Šių pamaldų centre yra Kristaus Kryžiaus pagerbimas.
Jų pradžioje su žmogišku nuolankumu ir visos Bažnyčios skausmu atminta nuolankiai Jėzaus priimta Tėvo valia ir kančia iki kryžiaus mirties už žmonijos kaltę – tai ženklino trumpa tyli malda prie altoriaus, kurios metu arkivyskupas S. Tamkevičius meldėsi parpuolęs ant žemės.
Žodžio liturgijos skaitiniuose pranašo Izaijo knygos ir Laiško žydams tekstais jau vėrėsi ta būsima pranašaujama skausmo gelmė, kurią pasirinko iškęsti Viešpats, prisiimdamas misų negalias, mūsų skausmus, mūsų kaltes. Pamaldų dalyviai pagarbiai nuščiuvę, stovėdami išklausė vaidmenimis diakono D. Chmieliausko, arkivyskupo L. Virbalo bei seminaristų skaitomą Viešpaties kančios istoriją pagal Joną, atlikdami ir savo vaidmenį – sukurstytos minios, kuri šaukė nukryžiuoti Jėzų.
Homiliją pasakęs arkivysk. S. Tamkevičius atkreipė dėmesį, jog tai, ką pranašavo Izaijas kelis amžius prieš Kristų, su kaupu išsipildė Jėzaus kančios metu. Ganytojas pakvietė stabtelėti prie kai kurių Kančios istorijos momentų, ypač pažvelgiant į tuos žmones, kurie supo Jėzų paskutinėmis jo gyvenimo valandomis. Tai Jėzų išdavęs Judas, Jo išsigynęs Petras, nesąžiningasis Kajafas, rankas nusiplovęs Pilotas, instinktais besivadovaujanti ir kurstoma minia, greta Jėzaus Jo nekaltumą suvokę nukryžiuoti piktadariai, motina Marija. Kaip jie elgėsi? – apie tai žvelgiant į save kvietė susimąstyti ganytojas, pabrėždamas, jog jų elgesys – tai visų laikų žmonių nuodėmės istorija.
Ypatingoje šių pamaldų Visuotinėje maldoje melstasi už visą Bažnyčią, už popiežių, vyskupus, kunigus, diakonus, Kristų savo gyvenime atpažinusius ir Bažnyčią pagausinusius katechumenus, taip pat už visus krikščionis, jų susivienijimą. Melstasi už žydų tautą, kuriai „Viešpats pats pirmas kalbėjo“, už tuos žmones, kurie nepažįsta Kristaus, ir už tuos, kurie netiki Dievo. Malda buvo užtarti valstybių vadovai ir visi, kurie šiame pasaulyje kenčia vargą, ligas, badą, nelaisvę, tremtis.
Vėliau prie altoriaus atneštą, nudengtą ir iškeltą šventąjį Kryžių – Kryžiaus medį, ant kurio buvo nukryžiuotas mūsų Gelbėtojas, liturgijos vadovai pagerbė pabučiavimu, o visi – savo malda.
Šiose pamaldose giedojo arkikatedros giesmininkų grupė „Žalgiris“.
Pamaldų pabaigoje procesiją palydėję į Viešpaties kapą, jų dalyviai skubėjo į miesto centrą. Visai vakare, apie 22 val., arkikatedrą pasiekė nuo Įgulos bažnyčios prasidėjusi Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelio eisena.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
