„Nenusigąskite! Jūs ieškote nukryžiuotojo Jėzaus Nazarėno. Jis prisikėlė, jo čia nebėra“, – šio Dievo pažadų išsipildymo iš Evangelijos pagal Morkų sulaukė į Velyknaktį kovo 31 d. pilnutėlėje Kauno arkikatedroje ir kitose arkivyskupijos bažnyčiose susirinkę tikintieji.
Budėdami ir melsdamiesi iškilmingiausioje metų liturgijoje, širdis atvėrėme džiugiajai Kristaus Prisikėlimo naujienai, giedojome džiaugsmingąjį Aleliuja, buvome pasveikinti ganytojų ir patys sveikinome vieni kitus, sulaukusius Kristaus pergalės prieš mirtį ir tamsą, prieš neviltį ir baimes ir galinčius dėl jos švęsti savo gyvenimą kaip Dievo vaikai.
Minios žmonių dalyvavo ir pamaldose Velykų rytą balandžio 1-osios sekmadienį, ėjo velykines procesijas aplink šventoves. Sekmadienį bažnyčiose buvo skaitomas Lietuvos vyskupų laiškas šv. Velykų proga. Kauno arkikatedroje procesijai aplink šventovę su priekyje nešamu Paschalu Velykų sekmadienio pamaldose Švč. Sakramentą nešė Kauno arkivyskupas metopolitas Lionginas Virbalas. Velykų rytą giedojo arkikatedros choras „Cantate“, pučiamųjų instrumentų kvartetas – Dainius Radomskis, Arūnas Kuzminskas, Vaidas Andriuškevičius, Virginijus Norkus. Solistas Mindaugas Zimkus. Vargonavo Teisutė Palubinskaitė. Dirigavo Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė.
Kauno arkikatedroje bazilikoje keturių dalių – Žiburių, Žodžio, Krikšto bei Aukos – šios liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas. Ją drauge šventė arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas, mons. Artūras Jagelavičius, kun. Robertas Grigas, kun. Artūras Kazlauskas, patarnavo Kauno kunigų seminarijos klierikai. Giedojo Kauno sakralinės mokyklos choras „Cantores David", vargonininkas Povilas Padleckis, fleitininkė Jurgita Otienė. Solistė Rita Preikšaitė. Per Velyknaktį Krikšto ir Sutvirtinimo sakramentus priėmė ir Katalikų Bažnyčios nariais tapo 6 katechumenai.
Žiburių liturgijai arkikatedra Velyknakčio dalyvius vėl subūrė aplink uždegtą laužą Rotušės aikštėje. Arkivyskupas čia pašventino ugnį ir nuo jos uždegė Paschalą – didžiąją Velykų žvakę Ši didžioji Velykų žvakė – pats Kristus-Šviesa – procesijos priekyje per aikštę diakono buvo atnešta į tamsoje skendinčią arkikatedrą triskart sugiedant „Kristus mums šviečia!“ Netrukus nuo Velykų žvakės ugnis pasklido tarp žmonių, įžiebdama žvakes jų rankose. Ši Šviesa-pats Kristus išsklaidė tamsą – mūsų širdys atsivėrė klausant velykinio šlovinimo, su žiburiais rankose šią palaimingąją naktį likome laukti savo išgelbėjimo žinios – Kristaus prisikėlimo iš mirties.
Vėliau Žodžio liturgijoje (ši ir visa kita liturgija buvo perteikta ir gestų kalba kurtiesiems) keturi Senojo Testamento skaitiniai priminė išganymo istoriją. Antrąjį skaitinį – izraelitų perėjimą per jūrą šiai nusekus – palydėjo senovinė hebrajiška ligi šiol giedama giesmė „Viešpačiui giedokime. Jo šlovė didinga!“, kurią sugiedojo katechumenus įkrikščioninimo sakramentams rengianti Rūta Šalaševičienė.
Po Senojo Testamento skaitinių galingai suskambus „Gloria“ į Naująjį Testamentą perkėlė Laiškas romiečiams (6, 3), į kurį visi jau atsiliepė džiaugsmo šūksniu „Aleliuja!“ Nuolatinis diakonas D. Chmieliauskas, švenčiantis pirmąsias Velykas savo tarnystėje, paskelbė Dievo žodį su visa keičiančia ir atnaujinančia Gerąja naujiena: „Jis prisikėlė“ (plg. Mk 16).
„Ši naktis – pasikeitimų, virsmo naktis. Girdėjome, kaip izraelitus užklumpa egiptiečių kariuomenė, ir atrodė, jog visi jau pražuvę. Tačiau Dievas išveda per šį pavojų ir išgelbėja. Tačiau pats didžiausias, stulbinantis pasikeitimas – nukryžiuotas Jėzus yra gyvas! Tai nėra tolimi praeities įvykiai. Per Krikštą ir mes juose dalyvaujame. Per Krikštą Dievas mus apglėbia!“, – dalijosi velykiniu džiaugsmu arkivyskupas Lionginas. Pasak ganytojo, Jėzus yra mums tarsi gelbėjimo liemenė – be jo įkristume į nuodėmės vandenį.
Savo homilijoje arkivyskupas pakvietė pasitikrinti, ar nesame atsipalaidavę nuo savo Gelbėtojo, pamąstyti tuos saitus, kurie mus sieja su Jėzumi. Pirmiausia tai tikėjimas, jog nepražūsime būdami su Juo, atsižadėdami visų prietarų. Antra – malda, ir ne kaip pareiga, bet kaip deguonis mūsų gyvybei. Trečia – sakramentai, o per juos ypatingas Dievo artumas svarbiausiais mūsų gyvenimo momentais – nuo pat gimimo iki mirties.
„Laikykimės tvirtai įsikibę Jėzaus. Jis veda ir teikia viltį. Tai mums nuolat primena ir popiežius Pranciškus, kurio laukiam atvykstant pas mus į Lietuvą ir mums naujai paskelbiant: „Kristus Jėzus yra mūsų viltis!“ – sakė arkivyskupas, palinkėdamas leistis į gyvenimo kelionę kartu su Prisikėlusiuoju.
Po homilijos arkivyskupas, palaiminęs vandenį, juo pakrikštijo, o paskui ir sutvirtino, patepdamas šventąja Krizma, 6 jaunus žmones, tapusius naujais mūsų Bažnyčios nariais. Krikšto pažadus ir pasiryžimą toliau gyventi Viešpaties šviesoje su žvakėmis rankose atnaujino ir visi pamaldų dalyviai.
Šį Velyknaktį Prisikėlusio Kristaus artumoje, kartu su neofitais, buvo švenčiama iškilminga Eucharistija. Būdami susitaikę su Dievu velykine išpažintimi dauguma Eucharistijos dalyvių priėmė šventąją Komuniją (dalijamą abiem pavidalais). Pirmą kartą Eucharistiją priėmė ir neofitai.
Liturgijos pabaigoje arkivyskupas L. Virbalas pasveikino visus ir ypač mūsų brolius naujuosius krikščionis, sulaukusius šv. Velykų, paskui popiežiaus vardu suteikė visuotinius atlaidus ir ganytojiškąjį palaiminimą.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
