Sekminių išvakarėse, gegužės 19 d. rytą, Veprių parapijos bendruomenė prie savo bažnytėlės nuoširdžiai pasitiko į Veprių Kalvarijas atvykusį Kauno arkivyskupą metropolitą Lionginą Virbalą SJ. Kalvarijos kelio pradžioje buvo švenčiamos šv. Mišios, kurioms vadovavo Kauno arkivyskupas, koncelebravo mons. Artūras Jagelavičius ir Ukmergės dekanas kun. Vaidas Bartkus.
Šiame krašte praktikuojamą tam tikrą įtampą perteikiančią pamaldumo tradiciją – apmąstyti Kryžiaus kelią laukiant Velykų ir dabar, baigiantis velykiniam laikui, – arkivyskupas homilijoje palygino su tikėjimo gyvenimu, taip pat paženklintu dvejopa įtampa. Krikštu sujungti su Kristumi ir sutvirtinti Šventąja Dvasia, turime būti drąsūs ir džiugūs, o neretai tampame išsigandę ir nusiminę. Kaip dažnai leidžiamės sutrikdomi piktojo, kuris, anot popiežiaus Pranciškaus, kaip šuo, pririštas grandine, nuolat loja, o per arti priėjusiems ir kanda. Vis dėlto, pasak arkivyskupo Liongino, iš Tėvo ir Sūnaus einanti Šventoji Dvasia mus stiprina, kelia, gydo ir nuolat primena, kad einame ne vieni, kad Prisikėlęs Kristus eina šalia, ramina, padeda ištverti ir perkeičia mus meilės galia.
Nemažas būrys nuo mažo iki garbingo amžiaus maldininkų – tėvai, vaikai, jaunimas ir seneliai – kartu su arkivyskupu ir kunigais po Mišių išėjo į tris valandas trukusį Kalvarijos stočių kelią ir kaip tikri Jėzaus mokiniai, susirinkę draugėn (plg. Jn 20, 19), apmąstė Dievo meilės žmonėms slėpinį ir garbino Švč. Trejybę.
„Mylėdamas savuosius pasaulyje, parodė jiems savo meilę iki galo“ (Jn 13, 1) ir „Šventoji Dvasia nužengė ant visų, kurie klausėsi žodžio“ (Apd 10, 44) – šią Gerąją Naujieną viltingai atliepė kiekvienoje stotyje mažųjų Kalvarijos kelio maldininkų balsais aidėjusi „Tėve mūsų“ malda. Baigdamas Kalvarijų kelią arkivyskupas padėkojo maldininkams, giesmininkams ir ypač vaikams, kurie meldėsi kartu.
Informacija ir nuotraukos Vilijos KARALIŪNAITĖS
