„Sekminės yra vadinamos ir Bažnyčios gimtadieniu, tad sveikinu visus, kurie esame tikinčiųjų į Kristų bendruomenė – Bažnyčia. Melskimės ir prašykime Šventosios Dvasios išliejimo“, – sakė visus sveikindamas Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas, vadovavęs Sekminių liturgijai arkikatedroje bazilikoje.
„Linksma diena mums nušvito“ – su šia giesme ir Velykine žvake pradedant liturgiją arkikatedroje buvo einama Sekminių procesija – su džiaugsmu ir tikėjimu į Prisikėlusį Kristų ir Jo išpildytą pažadą – Šventosios Dvasios atsiuntimą, kuriantį visa nauja žemėje ir žmoguje.
„Žmogaus projektas ir Dievo projektas“, – sakė vėliau savo homilijoje arkivyskupas, kalbėdamas apie nesėkmingą žmogaus projektą – Babelio bokšto statybą, kai dėl nesusikalbėjimo žmonės turėjo tiesiog išsivaikščioti, ir jam priešingą – Sekmines, kai Dievo siųstoji Šventoji Dvasia skirtingus žmones, kokie buvo apaštalai, įvairių tautų, kraštų gyventojai, suburia ir suvienija.
Žmogus nori didžiuotis savimi, jaustis stiprus, galingas. Jis iš tiesų yra daug pasiekęs, pvz., dabartinė, neregėtų susižinojimo galimybių teikianti skaitmeninė era. Tačiau, homilijos žodžiais tariant, tebėra tarp žmonių nesusikalbėjimo, neįveiktos baimės dėl karo, teroro grėsmės, naujų ligų, krizės, nusikaltimų.
Pagal Dievo projektą, pasak ganytojo, Jėzaus mokiniai nieko negalėjo daryti – jie tiesiog meldėsi ir laukė Šventosios Dvasios išsiliejimo. Mokiniai gauna tai, ko negali sukurti, – Šventąją Dvasią. Sekminės yra Dievo iniciatyva. Tam reikia visiško žmogaus atsivėrimo galiai iš aukštybių.
„Sekminėse Dievo siųstoji Dvasia suburia žmones – jie vėl ima vienas kitą suprasti. Meilė, solidarumas yra tai, kas žmogų daro labiau žmogumi. Kai padedame kitiems, norime širdį atverti Dievui, Šventoji Dvasia iš tikrųjų veikia mumyse“, – sakė arkivyskupas, kviesdamas melsti ir priimti šiose Mišiose Šventosios Dvasios atėjimą, kad Ji veiktų ir vestų mūsų gyvenimą.
Visuotiniuose maldavimuose Šventosios Dvasios atėjimo, atgaivinimo ir atnaujinimo prašyta visai Bažnyčiai, pašvęstiesiems, taip pat valdžios žmonėms, gailestingumo ir Dvasios šviesos – netikinčiųjų ir nusidėjėlių gyvenimui, melstasi ir už persekiojamus krikščionis – kad būtų pašventinti jų kentėjimai.
Liturgijos pabaigoje arkivyskupas pakvietė į maldą už popiežių Pranciškų – ja sekmadienio Mišių pabaigoje meldžiamasi visose Lietuvos bažnyčiose su džiaugsmu laukiant Šventojo Tėvo atvykimo į mūsų kraštą.