Rugpjūčio 26 d., paskutinį vasaros sekmadienį, Šiluvoje tradiciškai šventėme Padėkos už laisvę, tremtinių, partizanų, kitų laisvės kovotojų dieną. Rytmetį nuo Dubysos ir nuo Tytuvėnų dvi organizuotos piligrimų grupės pratęsė sovietmečiu kilusią ir jau daugiau kaip 25-erius laisvės metus gyvuojančią tradiciją šią dieną keliauti į Šiluvą pėsčiomis su malda. Sovietinės okupacijos metais tokios eisenos, dažnai visaip draustos ir varžytos, išreiškė žmonių laisvės troškimą ir maldą už pavergtą Tėvynę, o šiandien jau dėkojame Dievui už mūsų laisvės stebuklą.
Šiaulių krašto piligrimams vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijaus Bartulis (apie šį žygį plačiau žr. čia >>), keliavusiems nuo Dubysos – Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas. Paskui nešamą Kryžių kalbėdami Rožinio maldą, giedodami į Šiluvą tą sekmadienį keliavo daug jaunų žmonių, šeimų su vaikais, jaunieji savanoriai, taip pat garbaus amžiaus ištvermingieji maldininkai, ypač branginantys šių eisenų tradiciją. Plačiai ir garsiai ramų sekmadienio priešpietį iš toli aidėjo piligrimų malda Šiluvos apylinkėse.
Šiemet piligrimų kelią į Marijos šventovę keliavome ypatingais metais, kai švenčiame Valstybės nepriklausomybės šimtmetį, o Lietuvoje dar laukiame popiežiaus Pranciškaus, kuris skuba pas mus su Evangelijos žinia. Tai minėjome tądien maldų intencijose, o greta Lietuvos vėliavos jaunųjų savanorių rankose į Šiluvą keliavo ir Vatikano vėliava kaip ženklas būsimo mūsų laukiančio džiaugsmo ir vienybės su Šventuoju Tėvu, kurio atvykimui rengiamės ir jo labai laukiame.
Popiežiaus Pranciškaus mintys, jo kvietimas keliaujant Kryžiaus kelią išgyventi Dievo gailestingumą, mąstyti apie savo išganymo kainą, iš nukryžiuoto Jėzaus mokytis meilės ir tarnavimo lydėjo Kauno krašto piligrimus, kai, iš pradžių keliavę pagrindiniu keliu, prie mediniais kryžiais paženklintos kalvelės jie pasuko per Šiluvos šilą sustodami maldai prie čia įrengtų Kryžiaus kelio koplytėlių.
Kauno arkivyskupo Liongino Virbalo, arkivyskupo emerito Sigito Tamkevičiaus bei pirmąsyk eisenoje dalyvavusio naujojo arkivyskupijos vyskupo augziliaro Algirdo Jurevičiaus vadovaujami piligrimai sustojo pagerbti Viešpaties kančios keturiolikoje stočių. Dievo žodį čia skelbė, stočių mąstymus skaitė diakonai Darius Chmieliauskas ir Audrius Jesinskas.
„Dievas niekada nepasmerkia, Jis myli ir gelbsti per kančią. Krikščionys privalo atsakyti į blogį gėriu, prisiimdami kryžių kaip Jėzus. Apkabinti meilę – tai apkabinti Kryžių“, – skambėjo maldavimuose, kuriuos atliepė sykiu stotyse prisiminti šitaip kartu su Kristumi nešę savo kančių kryžius mūsų tautiečiai – carinės bei sovietinės okupacijos aukos, tremtiniai, ypač nuo KGB persekiojimų nukentėję kunigai bei vyskupai – Vincentas Borisevičius, Mečislovas Reinys, pal. Teofilius Matulionis, Dievo tarnaitės Adelė Dirsytė ir Elena Spirgevičiūtė, Holokausto aukos, žuvusieji Sausio 13-ąją ir kt.
Eisenoje tarnavo jaunieji Jono Pauliaus II centro suburti piligrimai. Jaunimas vadovavo ir giedojimui. Aukštakių šeima eisenos dalyviams dovanojo karštos arbatos ir vaišių.
Vidudienį po trijų valandų žygio, su pirmaisiais prasidedančio lietaus lašais, piligrimai jau sveikino Šiluvos Dievo Motiną prie Apsireiškimo koplyčios, čia priėmė arkivyskupo teikiamą palaiminimą, o vėliau rinkosi į iškilmingą Eucharistiją Bazilikoje, kuri tą sekmadienį buvo bemaž pilnutėlė. Eucharistiją aukojo eisenose dalyvavę ganytojai, giedojo Šiluvos parapijos choras, vadovaujamas Vytauto Šveikausko.
Homiliją sakęs arkivyskupas L. Virbalas ragino apsispręsti, kam norime tarnauti. Apaštalai apsisprendė už Jėzų. Apsispręsti reikia ir mums. Negana, kad esame pakrikštyti – visa širdimi, visu savo gyvenimu kaskart iš naujo turime atsigręžti į Viešpatį. Svarbu į mus ištinkančius klausimus ieškoti atsakymų, nelikti abejingiems. Gali būti nelengva – galbūt dėl tikėjimo keliamų reikalavimų, priešiškumų krikščionybei šiandien ar Bažnyčios narių netolimoje praeityje padarytų ir dabar išaiškėjančių pasibaisėtinų nusikaltimų.
„Tvirtai tikiu – Viešpats padės įveikti sunkumus ir likti su Juo“, – sakė ganytojas, atkreipdamas dėmesį į popiežiaus Pranciškaus mintį, jog visa, ką mums duoda pasaulis, nepasotina begalybės troškimo – mums reikia Jėzaus. Reikia, kad Jis būtų mūsų gyvenimo centras ir prasmė. Susisieti su Jėzumi tikėjimo ir meilės ryšiais nereiškia būti pavergtiems. Tai reiškia būti iš tiesų laisviems.
„Popiežius lankosi Airijoje. Neužmirškime, jog kita jo tarptautinė kelionė bus į Lietuvą“, – džiugiai kalbėjo arkivyskupas, pabrėždamas paprastą kasdienį tikinčios, besimeldžiančios ir švenčiančios savo tikėjimą šeimos gyvenimą, kurį kaip pavyzdį iškėlė popiežius Pasauliniame šeimų susitikime Airijoje. Arkivyskupas pakvietė atminti šį paraginimą, kad gebėtume perduoti tikėjimą savo laisvos Tėvynės jaunajai kartai, melstis už Šventąjį Tėvą ir visą Bažnyčią (visą homiliją žr. >>).
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
