Nuotraukos – Juozo Kamensko
Spalio 20 d. iškilmingose šv. Mišiose Kauno arkikatedroje bazilikoje kunigystės šventimai suteikti Sigitui Jurkštui ir Liutaurui Vilėniškiui. Tai buvę arkivyskupijos diakonai, savo tarnystę lig šiol atlikę Šventosios Dvasios (Šilainių) bei Raudondvario parapijose. Šiemet arkivyskupijose tai jau antri kunigystės šventimai.
„Kunigų šventimai – dovana visai Bažnyčiai“, – sakė šventimus teikęs Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, sveikindamas gausiai arkikatedroje susirinkusią bendruomenę – brolius kunigus, diakonus, Kauno kunigų seminarijos vadovybę, seminaristus, įšventinamųjų artimuosius, draugus, bičiulius, parapijiečius.
„Labiausiai dėkojame Dievui už šių vyrų pašaukimą. Dėkojame ir tiems, kurie padėjo jiems per visą pasiruošimo laiką – tėvams, tikėjimo broliams ir sesėms, dvasios tėvams, seminarijos ugdytojams ir dėstytojams, visiems, kurie meldėtės už juos“, – sakė arkivyskupas vėliau savo homilijoje. Joje ragino įšventinamuosius, atliekant esmines kunigų pareigas – mokyti šventinti ir ganyti, savo pavyzdžiu ir žodžiu kurti Dievo Bažnyčią, žvelgti į Gerąjį Ganytoją, atėjusį tarnauti, o ne kad Jam būtų tarnaujama, ieškoti ir gelbėti tų, kas būna pražuvę.
Arkivyskupas priminė popiežius Pranciškaus žodžius kunigams, seminaristams, vienuoliams, kuriuos jis pasakė rugsėjo 23 d. popietę susitikdamas su jais Kauno arkikatedroje. Šventasis Tėvas tuomet, be kita, atkreipė dėmesį į apaštalo Pauliaus Laišką romiečiams, kuriame jis net tris kartus pamini žodį „dejuoti“: „dejuoja kūrinija, dejuoja žmonės, dejuoja Dvasia mumyse“ (plg. Rom 8, 22–23).
„Popiežius Pranciškus tuomet paragino mus pasitikrinti klausą – ne pas gydytoją, bet savo širdyje ir Dievo akivaizdoje: ar girdime pasaulio ir žmonių lūkesčius ir dejones? Giliausia prasme mes visi esame tie, kurie dejuojame su visa kūrinija, ir Jėzus, mūsų Gelbėtojas, ateina mūsų išlaisvinti, ateina išgirdęs mūsų dejones. Bet ar mes patys ilgimės Dievo?“ – sakė arkivyskupas, atkreipdamas dėmesį į popiežiaus priminimą kunigams nebūti „Dievo funkcionieriais“, neprarasti šios vidinės dejonės, širdies neramumo. Ši dejonė, supančio pasaulio kontempliacija ir malda, pasak popiežiaus Pranciškaus, padeda jiems pamatyti kitų poreikius, kad galėtų tarnauti, skausmą, kad padėtų iš to išlaisvinti.
Užbaigdamas homiliją ganytojas palinkėjo įšventinamiesiems Liutaurui ir Sigitui neprarasti šios dvasinės klausos, išlaikyti gyvą Šventosios Dvasios šauksmą savyje, kuris kviečia visada remtis Viešpačiu ir jautriai gręžtis į žmones.
Po intensyvios įšventinamųjų maldos bei Visų Šventųjų litanijos, kuria susirinkusi bendruomenė užtarė šiuos du jaunus vyrus ir visą Bažnyčią, arkivyskupo rankų uždėjimu ir šventimų malda Liutauras ir Sigitas buvo įšventinti kunigais. Arkikatedroje pasibaigus šventimams nuvilnijo džiaugsmo plojimai.
Kunigai Liutauras ir Sigitas vėliau drauge aukojo Eucharistinę auką, o duoną ir vyną visų vardu prie altoriaus atnešė jų mamos.
Liturgijos pabaigoje, prieš suteikdamas ganytojiškąjį palaiminimą, arkivyskupas paprašė visų lydėti įšventintus kunigus ne tik savo malda, bet ir bičiulišku artumu.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
