2018 metų spalio 30 dieną, eidamas 94-uosius metus, Kaune mirė kunigas Izidorius Butkus.
Izidorius Butkus gimė 1925 metų sausio 5 dieną Naujininkų kaime, Eržvilko parapijoje, mažažemių ūkininkų šeimoje. Jis buvo dešimtas vaikas iš dvylikos vaikų, tačiau užaugo tik aštuoni vaikai: trys broliai ir penkios seserys. Šeima vertėsi sunkiai, namuose neretai pritrūkdavo duonos, todėl vyresnieji broliai ir seserys turėjo eiti tarnauti pas kitus žmones. Nežiūrint sunkumų šeima visuomet išlaikė gyvą tikėjimą. Tokioje aplinkoje augo ir Izidoriaus Butkaus pašaukimas į kunigystę. Jis pats prisimena, kad Sutvirtinimo sakramentą gavo iš palaimintojo vyskupo Teofiliaus Matulionio rankų. Pradžios mokyklą mažasis Izidorius lankė Rutkiškių kaime, Eržvilko valsčiuje, kur baigė keturis pradžios mokyklos skyrius, o penktąjį ir šeštąjį – Eržvilko pradžios mokykloje. 1939 metais tęsė mokslus Jurbarko ir Eržvilko gimnazijose.
1945 metais Izidorius Butkus įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Mokydamasis pasižymėjo draugiškumu, būdamas gabus, nevengė su kurso draugais pasidalyti savo gebėjimais. Iškalbingas, turintis gerą balsą, jis visu kuo veržėsi į pastoraciją. Seminarijos vadovybė matė, kad jis neturėjo ypatingų mokslinių ambicijų, tačiau troško tarnauti žmonėms.
Kunigu Izidorių Butkų 1948 metų spalio 31 dieną Kauno arkikatedroje įšventino vyskupas Kazimieras Paltarokas dar nebaigusį studijų. Gresiant trėmimams buvo nuspręsta kunigystės šventimus teikti dar nebaigusiems seminarijos paskutinio kurso klierikams.
1949 metų kovo 25 dieną sovietinis saugumas suėmė kunigą Izidorių Butkų bei dvylika kitų seminarijos auklėtinių ir ištrėmė juos į Baikalo ežero salą Olchoną, kur jam teko dirbti žveju. Iš tų laikų kunigas Izidorius prisimindavo ir dažnai pasakodavo apie tai, kaip prieš darbą su savo kurso draugu eidavo aukoti Šventųjų Mišių, net smulkmenose pastebėdamas ir įvertindamas Dievo Apvaizdą, lydinčią žmogų jo gyvenimo kelyje. Kiek pajėgdamas, rūpinosi dvasiškai patarnauti lietuviams tremtiniams. Vėliau kunigas Izidorius Butkus buvo perkeltas į Irkutsko sritį, Taišeto rajoną, kur darbavosi, kirsdamas mišką, paskui dirbo miško rūšiuotoju, dar vėliau – buities kombinate siuvėju. Aprašydamas šį gyvenimo laikotarpį kunigas Izidorius pažymi: „Tarp kitko, ten man labai patiko. Pažinau žmonių taurią širdį ir kilnią sielą.“ Patarnaudamas ten buvusiems kitiems lietuviams tremtiniams, jis sugebėjo palaikyti draugišką ryšį ir su kitų tautybių žmonėmis, visur atrasdamas teigiamų dalykų. Tremtyje išbuvo dvylika metų, kol 1961 metų balandžio mėnesį jam buvo leista grįžti į Lietuvą.
1961 metų gegužės 24 dieną kunigas Izidorius Butkus buvo paskirtas laikinuoju Raseinių bažnyčios vikaru. Pilnateisiu vikaru Raseiniuose jis tapo 1962 metų liepos 26 dieną. Raseiniuose kunigas Izidorius išbuvo penkerius metus, kol 1966 metų birželio 6 dieną buvo paskirtas Pajieslio bažnyčios klebonu. Ten darbavosi ketverius metus. 1970 metų gegužės 1 dieną buvo paskirtas Balninkų parapijos klebonu, o 1971 metų gruodžio 28 perkeltas į Kauną Šv. Juozapo (Vilijampolės) parapijos administratoriaus pareigoms. Ten besidarbuodamas 1975 metų sausio 7 dieną paskiriamas Kauno arkivyskupijos kurijos kancleriu. Vienerius mokslo metus 1975–1976-aisiais Kauno kunigų seminarijoje dėstė bažnytinę rusų kalbą. 1977 metų gruodžio 23 dieną atleidžiamas iš Kauno Šv. Juozapo parapijos administratoriaus pareigų ir skiriamas Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonu. 1979 metų rugpjūčio mėnesį atleidžiamas iš Kauno arkivyskupijos kurijos kanclerio pareigų ir paliekamas toliau eiti Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos klebono pareigas. 1980 metų birželio mėnesį paskiriamas Kelmės ir Šaltinių parapijų klebonu.
Kelmėje kunigas Izidorius darbavosi beveik dešimt metų ir tikrai jautėsi komfortiškai. Labai rūpinosi bažnyčios remontu, daug dėmesio skyrė katechizacijai. Kelmę paliko tikrai su nemenku širdies skausmu, tačiau drauge suprasdamas ištikimybės prisiimtoms pašaukimo pareigoms svarbą. 1990 metais buvo perkeltas klebono pareigoms į Kavarską, o 1998 metų balandžio 23 dieną paskirtas Skirsnemunės parapijos klebonu. 2003 metais jam pavesta aptarnauti taip pat ir Šimkaičių parapiją.
Silpnėjant jėgoms 2005 metų gegužės 3 dieną buvo paskirtas Kauno Švč. Jėzaus Širdies (Šančių) parapijos altaristu ir kiek galėdamas patarnavo tikintiesiems. Paskutiniais gyvenimo metais begalėjo jiems būti naudingas labiau savo malda, tačiau visuomet išlaikė optimistinį būdą, pasižymėjo vaišingumu ir geranoriškumu. Ne veltui jį keliant į kitas parapijas, buvusių parapijų tikintieji vis prašydavo vyskupus palikti kunigą Izidorių tarnauti buvusioje parapijoje. Savo draugiškumu ir geranoriškumu jis laimėdavo žmonių širdis.
2018 metų spalio 31 dieną buvo rengiamasi paminėti kunigo Izidoriaus Butkaus kunigystės 70-ies metų jubiliejų. Jau buvo išsiųsti kvietimai, suplanuota šventė, tačiau išvakarėse staiga pablogėjus sveikatai jis buvo paguldytas į ligoninę, kur vakare apleido šį pasaulį. Kunigas savo tarnystę ištikimai ėjo iki paskutinės akimirkos, užbaigdamas septyniasdešimties metų savo pašaukimo kelionę.
Kunigo Izidoriaus Butkaus žemiškieji palaikai pašarvoti Kauno Švč. Jėzaus Širdies (Šančių) parapijos bažnyčioje. Laidotuvių Šv. Mišios aukojamos lapkričio 2 dieną 14 valandą. Po Šv. Mišių kunigas Izidorius Butkus bus palaidotas bažnyčios šventoriuje.
Amžinąjį atilsį duok ištikimam savo tarnui, Viešpatie!
Kauno arkivyskupijos kurija
