Nuotraukas spaudai parengė Silvija Knezekytė
Užbaigdami daugeriopai palaimintus 2018 metus, minime dar vieną šimtmečio įvykį – palaimintojo Jurgio MATULAIČIO konsekraciją vyskupu Kauno katedroje 1918 m. gruodžio 1 d. (beje, tai pirmas ir kol kas vienintelis atvejis mūsų istorijoje, kai Vilniaus vyskupas buvo konsekruotas Kaune).
Į iškilmes Kaune kviečiama gruodžio 2 d., sekmadienį. Paminėjimą šv. Mišiomis arkikatedroje bazilikoje, pal. Jurgio relikvijų pagerbimu, paroda bei konferencija rengia Kauno arkivyskupija drauge su Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregacija bei kunigų marijonų Lietuvos Šv. Jurgio provincija.
Už pal. Jurgio gyvenimą ir vyskupo konsekraciją prieš 100-metį Kauno katedroje dėkosime Dievui 10.30 val. iškilmingose šv. Mišiose. Joms vadovaus Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ, o homiliją sakys Kunigų marijonų Lietuvos Šv. Jurgio provincijos vyresnysis kun. Andrius Šidlauskas MIC.
Šia proga ir pats pal. Jurgis tarsi sugrįžta į Kauną, kuris buvo ženklus jo gyvenimo keliuose ne tik vyskupo konsekracija. Kaune arkivyskupas Jurgis darbavosi ir kaip popiežiaus siųstas apaštališkasis vizitatorius, rengdamas Lietuvos bažnytinės provincijos bei konkordato su Šventuoju Sostu projektus. Čia vyko atsisveikinimas su juo 1927 metais ir darsyk 1934 metais, kai palaikai iš Kauno katedros kriptos buvo perkelti į Marijampolės bažnyčią.
Šią dieną arkikatedroje bus pagerbtos pal. Jurgio prieš keletą metų atrastos 1-ojo laipsnio relikvijos (sukruvintų marškinių dalis). Kryžiaus formos relikvijoriuje jos bus išstatytos prie didžiojo altoriaus per minėtas šv. Mišias.
Be to, arkikatedroje galėsime apžiūrėti ir parodą, kuri jau keliauja po Lietuvą, o šįkart – tai proga Kaunui naujai pažinti ar prisiminti tėvą Jurgį nuo pat gimimo ir krikšto dokumentikos iki vyskupo žiedo bei malonių liudijimų, „pildančių“ jo šventumo bylą.
Po iškilmių arkikatedroje arkivyskupijos muziejuje (Valančiaus g. 6) vyks konferencija, o joje apie istorines minėtų įvykių aplinkybes kalbės prof. Vytautas Ališauskas, pal. Jurgį kaip mūsų dienų šventąjį pristatys Vargdienių seserų vienuolijos vadovė ses. Viktorija Plečkaitytė MVS.
1918 m. pavasarį iš Varšuvos per Vilnių ir Kauną į Marijampolę skubėjęs kun. Jurgis Matulaitis MIC turėjo širdyje tik vieną kilnų tikslą – atgaivinti Marijonų vienuoliją Lietuvoje. Pakeliui jį pasiekusi žinia: jis yra vienas iš kandidatų tapti Vilniaus vyskupu. Rudens pabaigoje tai tapo tikrove – jis paskiriamas Vilniaus vyskupu jaunoje besikuriančioje Lietuvos valstybėje.
Kodėl nuolankiai priėmęs įšventinimą vyskupo tarnystei t. Jurgis savo dienoraštyje vis tik rašė: „Tą naktį negalėjau miegoti. Pajutau visą naštą, kuri ant manęs užgriuvo. Sunku man buvo“ („Užrašai“, p. 150)? Kodėl jau po dviejų savaičių vyskupo soste guodėsi: „mano padėtis buvo be galo sunki: kas vieniems tiko, tai kitiems nepatiko. Nežinia buvo, kaip įtikti. Viskas virte virė“ ir kaip Dievas vedė jį, radusį išmintį Dvasioje: „Laukiausi Kristaus ir Bažnyčios“ (ten pat, p. 165)?
Šiomis istorinėmis dienomis Kaune (gruodžio 2 d.) ir Vilniuje (gruodžio 8 d., kur vyks jo įžengimo į Vilniaus vyskupijos sostą šimtmečio minėjimas) atvykime iš naujo susitikti su palaimintuoju Jurgiu, dėkokime Dievui už dar vieną šventą mūsų ganytoją, per jo užtarimą patirkime malonių šiandienos Lietuvai ir melskime kuo greitesnės jo kanonizacijos – paskelbimo šventuoju!