Nuotraukos – Vaidos Spangelevičiūtės-Kneižienės
Gruodžio 4 d. arkivyskupijos salėje pristatyta arkivyskupo Liongino Virbalo knyga „Šventoji Žemė“, galinti būti išsamus informacijos šaltinis ir kelionių vadovas pažinčiai su Šventąja Žeme. Visų pirma ji skirta besirengiantiems keliauti, tačiau ji bus neabejotinai patraukli visiems norintiems daugiau sužinoti apie Jėzaus laikų kraštą, jo gimtinę, vietas, apie kurias bus girdėję Evangelijose. Knygą išleido VšĮ „Terra Publica“, o jos vadovas Vytautas Kandrotas leidyklos organizuotame sutiktuvių vakare kalbino autorių arkivyskupą Lionginą Virbalą bei Mantą Kuraitį, Jono Pauliaus II piligrimų centro vadovą.
„Tai buvo kažkas nepaprasto. Ši kelionė išvedė ieškoti Jėzaus“, – sakė arkivyskupas Lionginas, prisimindamas pirmąją piligrimystę į Šventąją Žemę 1993 metais drauge su tėvu Paolo Molinari SJ ir studijų draugais. Iš nepaprastų ten patirtų maldos, vaizdų, garsų įspūdžių tuomet susidėliojo fotografijų ir tekstų albumas – taip gimęs „nulinis“ rankų darbų leidinėlis, vėliau, minint Didįjį krikščionybės jubiliejų 2000 metais, tapęs knyga. Vis augantis informacijos poreikis, atsiradus kelionių į Šventąją Žemę galimybei, paskatino pasitarnauti keliautojams, susisteminti gausias, vis pasipildančias žinias – taip 2015 metais buvo išleistas antrasis leidimas, o dabar į esamų ar būsimų piligrimų rankas keliauja trečiasis, atnaujintas (pvz., laiko lentelėmis) leidimas.
„Ne veltui tas kraštas vadinamas penktąja Evangelija. Visa čia veda prie Jėzaus“, – sakė arkivyskupas, pasidalydamas, kaip nuostabu Šventojoje Žemėje atpažinti iš Evangelijų girdėtas, Jėzaus lankytas vietoves, melstis, išgyventi tai, kad ten Jis vaikščiojo, susitiko su miniomis, darė stebuklus. Neišdildoma patirtis, pavyzdžiui, melstis ankstyvą rytą Palaiminimų kalne ar dalytis su piligrimais Genezareto ežero pakrantėje, kur buvo Jėzus su savo apaštalais. Krašte stulbina gamtos, tradicijų, religijų įvairovė (net pačių krikščioniškų konfesijų). Pasak arkivyskupo, tai vis tik saugus kraštas, matyti taikaus sugyvenimo noras, jis svetingas pagarbiai jame besilankantiems.
„Jėzaus kapas vis tiek ten tuščias. Ar verta važiuoti?“ – apie savo skepticizmą 2013 metais dalijosi Mantas Kuraitis, kai ką tik susituokusi jauna šeima vis dėlto leidosi į tokią kelionę. Keliavęs su žmona po Šventąją Žemę pėsčiomis, patyręs ne tik ypatingų įspūdžių (vienas jų – protestantų diakonų pamokslai Palaiminimų kalne), bet ir dovanų (šeima vėliau susilaukė pirmagimio), Mantas su džiaugsmu dabar lydi piligrimų grupes į Šventąją Žemę. Piligrimų centro vadovas ragino drąsiai, netgi pavieniui, leistis į keliones, kuriose, be abejonės, labai svarbi informacija, – ja su keliautojais savo knygoje dosniai dalijasi nesyk Šventąją Žemę aplankęs, ją pažinęs ir piligrimus kartais palydintis arkivyskupas Lionginas.
Išsamias religines, kultūrines, istorines žinias apie kraštą knygoje susiejęs arkivyskupas vakaro pabaigoje padėkojo leidėjams, o skaitytojams ganytojas sakė, jog didžiausias džiaugsmas jam būtų, jei ši knyga, piligriminės kelionės, taip pat ir ką tik prasidėjusio advento kelionė padėtų artėti prie Jėzaus.