Vasario 1 dieną, pirmąjį mėnesio penktadienį, sielovados bendradarbiai iš įvairių institucijų susirinko į Eucharistiją Šv. Jono Krikštytojo pastoracijos centro koplyčioje, kad ją švęstų drauge kaip viena šeima, kad padėkotų Dievui už tą šviesą, kurią duoda mūsų gyvenimui ir darbams.
Šį kartą Eucharistijai su institucijų žmonėmis vadovavo ir homiliją pasakė arkivyskupijos augziliaras vyskupas Algirdas Jurevičius.
Komentuodamas Mišių skaitinį – Laišką žydams apie skatinimą ištverti (Žyd 10, 32–39), vysk. Algirdas atkreipė dėmesį, kokia šviesa sklinda iš to, kuris priima kentėjimą dėl Dievo. Kaip spindėjo kankinamo diakono šventojo Stepono veidas, o apaštalai, gavę rykščių, džiūgavo, kad galėjo nukentėti dėl Kristaus. Ar mes, kaip minima skaitinyje, linksmai sutiktume savo turto išplėšimą, ar ištvertume, išstatomi pajuokai, smurtui?
Visa žmogaus gyvenime, pasak vysk. Algirdo, keičia atsivertimas – tas tarsi šviesos pliūpsnis, kurį patyrus, kaip patyrė apaštalas Paulius, buvęs Kristaus persekiotojas, visa atrodo tik sąšlavos, nereikšminga, palyginti su Dievo didybe. Iš Dievo ateinanti šviesa į žmogaus gyvenimą teikia visai kitą matymą, padeda kitaip žvelgti į pasaulio rūpesčius ir blogį.
Pasimeldę kartu, pagiedoję, palinkėję vieni kitiems Kristaus ramybės, sielovados bendradarbiai kartu su ganytoju praleido dar vieną atokvėpio valandėlę kartu papietaudami.