Nuotraukos – Kęstučio Šimatonio
Vasario 13 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Mokomojo laboratorinio korpuso Z. Januškevičiaus posėdžių salėje vyko mokslinė-praktinė konferencija „Ligonių sielovada sveikatos priežiūros sistemoje“. Ją surengė LSMU ir Kauno klinikos Pasaulinei ligonių dienai paminėti.
Susirinkusiuosius pasveikinęs Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Algirdas Jurevičius apžvelgė žodžio „sielovada“ reikšmę, kuris dažnai suvokiamas klaidingai, aiškinant jį kaip sielos vedimą. Bažnyčios mokyme žodis „sielovada“, arba pastoracija, apibūdinamas kaip Bažnyčios buvimas visose žmogaus gyvenimo situacijose – ir džiaugsme, ir viltyje, ir skausme, ir sielvarte. Bažnyčia žvelgia į žmogų visuminiu požiūriu, kaip į kūno ir dvasios vienovę. Ganytojas kalbėjo apie medicinos ir sielovados bendradarbiavimo svarbą, kad galėtume atsilaikyti dabarties iššūkiams, kai po atjautos kauke užmaskuojami ekonominiai interesai, o vertinimo kriterijumi tampa nauda. Vysk. A. Jurevičius priminė Ligonių sakramento esmę, kad jis įsteigtas palengvinti dėl ligos atsiradusiai kančiai ir padėti dvasiškai. Ligonių sakramentas pašventina ligą ir įprasmina kančią, o žmogui suteikiama paguoda ir ramybė krikščioniškai iškęsti skausmus vienijantis su Kristumi. „Žmogus tebūna visų mūsų pastangų centre“, – palinkėjo vysk. A. Jurevičius.
Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, sveikindamas konferencijos dalyvius ir organizatorius, atkreipė dėmesį į šių dienų iššūkius, kurie susiję su naujosiomis technologijomis ir mokslo pažanga – žinojimo (ne visada reikalingo), išmaniųjų technologijų, dirbtinio intelekto padariniais emocinei būklei, bendravimo stoka ir multikultūrine, multireligine aplinka. Generalinis direktorius pasidžiaugė, kad kapelionai ir dvasinė asistentė yra Kauno klinikų komandos dalis, jie teikia dvasinę pagalbą ir ligoniams, ir personalui. „Gražių diskusijų, nes diskusijose gimsta tiesa“, – palinkėjo prof. habil. dr. R. Jurkevičius.
Dviejų dalių konferencijoje buvo perskaityti aštuoni pranešimai, o sekcijų pirmininkai – dr. Vilma Raškelienė ir kun. Nerijus Pipiras bei dr. Daiva Zagurskienė ir ses. dr. Aušra Gabrielė Vasiliauskaitė OSB – kvietė aktyviai klausyti ir dalyvauti diskusijoje.
Pirmoje konferencijos dalyje pranešimus skaitė keturi pranešėjai. Mons. doc. dr. Artūras Jagelavičius kalbėjo apie ligonių sielovados vietą sveikatos pastoracijoje ir apžvelgė sielovadinio darbo specifiką didžiųjų miestų ligoninėse. Kun. doc. dr. Saulius Stumbra kalbėjo apie skirtingų kultūrų ir religijų ligonių poreikius. Kun. dr. Gediminas Jankūnas atskleidė pastoracinio (sielovadinio) konsultavimo principus ir esmę. Dr. Žydrūnė Luneckaitė aptarė projekto „Dvasingumas slaugoje: onkologinių ligonių dvasinė gerovė ir dvasiniai poreikiai“ tyrimo dalį apie dvasingumo reikšmę iš gydytojo ir slaugytojo pusės, teikiant pagalbą nepagydomiems ligoniams.
Antroje dalyje pranešimus skaitė dar keturi pranešėjai. Prof. Andrius Macas aptarė gydytojo vaidmenį teikiant dvasinę pagalbą kritinių būklių ligoniams ir jų artimiesiems. K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės dvasinė asistentė magr. Lina Jakelė apžvelgė kančios įprasminimo svarbą paliatyviojoje slaugoje. Gydytoja Birutė Šinkūnienė dalijosi patirtimi apie dvasinės pagalbos teikimą vaikų intensyviosios terapijos skyriuje. Ses. dr. Aušra Gabrielė Vasiliauskaitė OSB pristatė stažuotės Toronto ligoninėse patirtį ir siūlė, ką galime pritaikyti Lietuvoje.
Svetlana Adler-MIKULĖNIENĖ
