Nuotraukos – Vaidos Spangelevičiūtės-Kneižienės
Balandžio 18 d., Didžiojo ketvirtadienio vakarą, arkikatedroje bazilikoje buvo švenčiamos Paskutinės vakarienės šv. Mišios, kurios priminė ir leido naujai išgyventi Jėzaus atsisveikinimą su mokiniais jiems susirinkus, kaip ir šio vakaro Mišių dalyviams, prie vieno stalo.
Šios Mišios, Dievo žodis, vėliau diakono pamokslas atkreipė dėmesį į nuolankų Jėzaus meilės gestą – per vakarienę konkrečiu pasitarnavimu Jis parodė pavyzdį, kaip įgyvendinti Didįjį Dievo meilės įsakymą. Jėzus numazgojo kojas mokiniams, pamokydamas patarnauti vieni kitiems, taip pat įsteigė Eucharistijos sakramentą ir paliko save per amžius mylimiems žmonėmis.
Paskutinės vakarienės Mišioms vadovavo vyskupas Algirdas Jurevičius, koncelebravo arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ, prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, kun. Artūras Kazlauskas, kun. Rastislavas Dluhy CSsR ir Peteris Hertelis CSsR. Giedojo arkikatedros choras, vadovaujamas Mindaugo Šikšniaus.
Evangeliją pagal Joną paskelbė ir homiliją pasakė nuolatinis diakonas Darius Chmieliauskas, atkreipęs dėmesį į diakoniškąją liturgiją šiose Mišiose. Jis pakvietė klausytojus įdėmiau pažvelgti, kuo gi šiandien Jėzus vėl nustebina. Paskutinė vakarienė – tai ne tik Taurė ir Duonos laužymas. Tai ir Kojų plovimo aktas, apie kurį iš keturių evangelistų kalba tik apaštalas Jonas.
„Jėzui tai ypač svarbu, Jis taria labai stiprius žodžius – kaip ir apie Duonos laužymą: „Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs taip darytumėte, kaip aš jums dariau.“ Ir truputį vėliau: „Jeigu tai suprantate, būsite palaiminti taip elgdamiesi“, – sakė diak. Darius, kalbėdamas apie kojų plovimą kaip apie labai asmenišką Jėzaus veiksmą kito atžvilgiu.
„Žodis, tapęs Kūnu, mus moko, kad mūsų žodžiai taptų kūnu – prisilietimu, švelnumu, kurio neįmanoma sumeluoti! Tai ypač akivaizdu ką nors maudant, prausiant... pvz., mažus vaikus ar senus, ligotus žmones... Mūsų rankos – komunijos, bendrystės šaltinis! Kūnas – Dvasios šventovė!!!“ – sakė diak. Darius, be to, esantis ir penkių vaikų tėvas, kviesdamas į meilės konkretumą jos darbais, kad priimamas Jėzaus Kūnas taptų mūsų rankomis (visą homiliją skaityti čia >>)
Daugybė žmonių tą vakarą, jau atlikę velykinį susitaikymą, rikiavosi į eiles šventosios Komunijos, kuri buvo teikiama abiem pavidalais.
Mišių pabaigoje Švč. Sakramentas procesijoje buvo perneštas į Švč. Sakramento koplyčią. Nutilo vargonai ir giesmės, pamaldų dalyviai liko tylioje Viešpaties pagarbinimo maldoje.
Nuščiuvusi ir susikaupusi Bažnyčia pasitinka Didįjį penktadienį, savo Mokytojo Kryžiaus kančios ir mirties laiką.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
