Tikėjimo stiprybės semtis Viešpaties kančios apmąstyme Sekminių išvakarėse, birželio 8 d. rytą, tikintieji rinkosi Veprių Švč. Rožinio Mergelės Marijos bažnyčioje į šv. Mišias, po kurių tradiciškai buvo einamos Kalvarijų stotys. Tikrai jaudinančiai ir prasmingai sutapo, kad Kalvarijos kelyje, prie stotelės, kurioje maldininkai stabtelėjo apmąstyti Kryžiaus kelyje iškankinto Jėzaus susitikimo su savo Motina Marija, diak. Darius Cmieliauskas paprašė vienytis ir su Visuotine Bažnyčia, nes popiežius Pranciškus birželio 8-ąją 13 val. pakvietė į Maldos minutę už taiką bei broliškesnį pasaulį. Čia, Veprių Kalvarijoje, piligrimų malda už taiką plakė tikinčiųjų širdys ir garsiai giedojo miško paukštelių balsai.
Šv. Mišioms vadovavo Kauno arkivyskupijos apaštalinis administratorius vysk. Algirdas Jurevičius, drauge koncelebravo Ukmergės dekanato dekanas kun. Vaidas Bartkus, patarnavo diak. Darius Chmieliauskas.
Vasaros žaluma padabintoje bažnytėlėje laukti Sekminių susirinkusius tikinčiuosius pasveikinęs vysk. Algirdas homilijos mintimis nukėlė į metą, kuomet apaštalai, Jėzui įžengus į Dangų, „ištvermingai ir vieningai atsidėjo maldai kartu su moterimis ir Jėzaus motina Marija bei jo broliais“ (Apd 1, 14). Susirinkimas draugėn, ištverminga malda, vienybė tarpusavyje ir su visais šventaisiais meldžiant Šventosios Dvasios sau ir visai Bažnyčiai – visa tai patiriama einant ir nuoširdžiai meldžiantis Kalvarijų stotyse. Tikros ištvermės maldoje, kantrybės gyvenime, tvirtumo tikėjime ganytojas pakvietė semtis žvelgiant į palaimintąjį Mykolą Giedraitį, už kurį tądien buvo dėkojama Padėkos Mišių iškilmėmis Krokuvoje, o visi tautiečiai kviečiami švęsti birželio 22 d. šio palaimintojo tėviškėje – Videniškiuose.
Po Mišių maldininkai išėjo Veprių Kalvarijų keliu, kuriame Visų šventųjų litanijos malda prašė šventųjų užtarimo, Kristaus kančios įvykio apmąstymu dėkojo Dievui už kelionę kartu per gyvenimą, piligrimystės sunkumus aukojo už artimuosius bei savo netobulumus. Miško takelis, žalia pieva, gaivus upelis, kaitri saulė, gaivus vėjelis, medžių paunksmė, kelio dulkės, troškulys, nuovargis, Kalvarijos giesmių žodžiai, vyskupo pagalba nešant kryžių bei ganytojų ištvermė skaitant Kryžiaus kelio maldas – visa bylojo apie Dievo dovanoto gyvenimo grožį ir tai, kokia yra žmogaus atpirkimo kaina.
Dienos karštis ir netrumpas kelias padėjo fiziškai pajusti dalelę Kristaus kančios bei skausmo ir solidarizuotis su Jo kančia. „Paskutinė šio Kalvarijų kelio stotis – Kryžiaus atradimas“, – baigiant maldingą piligrimystę bažnyčioje sakė vysk. Algirdas Jurevičius ir patikino, kad kiekvienas, kuris maldingai perėjo šį kelią yra tarsi karalienė Elena, nes atrado Kristaus kryžių – jo prasmę, kainą, grožį, pamokas ir dar daug kitų nuostabių dalykų.
Maldininkų palaiminimu gyvenimui Kristaus Evangelija ir džiaugsmingu visų „Aleliuja!“ prasidėjo Šventosios Dvasios laikas.
Vilija Karaliūnaitė
