Fotografijos Sauliaus URBOS
Sausio 14 d. nuo ryto iki vėlyvos popietės arkikatedros bazilikos parapijos namuose vyko Švč. Sakramento adoruotojų Susikaupimo diena, ir šįsyk sutraukusi nemažai dalyvių. Į rimtimi ir malda, dvasinio atsinaujinimo dvasia, bičiulyste vienų su kitais ir Dievu alsavusiame renginyje panorėjo dalyvauti per 90 adoruotojų iš įvairių mūsų arkivyskupijos parapijų, taip pat labai nudžiuginę atvykusieji iš toliau – iš Prienų, Švenčionėlių.
Švč. Sakramento adoracijos dalyviai tądien klausėsi trijų konferencijų, kurias vedė garbus svečias iš Vilniaus – tėvas Jonas Emanuelis, Šv. Jono kongregacijos prioras. Be to, adoruotojai vidudienį arkikatedros Švč. Sakramento koplyčioje drauge šventė t. Jono Emanuelio vadovaujamą Eucharistiją, klausėsi jo homilijos, drąsinusios nebijoti, leistis būti patrauktiems Jėzaus meilės. Vėliau drauge adoruotojai praleido maldos valandą, bendravo agapėje, turėjo galimybę priimti Sutaikinimo sakramento malonę.
T. Jonas Emanuelis pagal Susikaupimo dienos temą „Švč. M. Marijos ir Juozapo adoracija šv. Kalėdų metu“ vedęs konferencijas sugrąžino į neseniai švęstą Viešpaties Gimimo slėpinį ir pakvietė pasigilinti į garbinimą, kuris vyko prie Prakartėlės.
Betliejuje, kur buvo apreikštas Įsikūnijimo slėpinys, kur Dievo Žodis tapo Kūnu, pasak tėvo joanito, Marija ir Juozapas įžengė į gilesnį garbinimą. Į tai verta įsimąstyti ir Švč. Sakramento adoruotojams – pati Marija ir Juozapas gali to pamokyti.
Garbinimas, kaip sakyta konferencijoje, yra pamatinė krikščionio laikysena, vedanti į visišką pasiaukojimą Dievui iki galo juo pasitikint ir leidžiant Šventajai Dvasiai perkeisti mus ir visą mūsų gyvenimą, kad šis gyvenimas taptų Dievui „malonaus kvapo auka“. Garbinti pirmiausia moko pats Jėzus. Jis yra Įsikūnijęs Tėvo Žodis, jis garbina Tėvą visa savo žmogyste, garbina kaip mylimas Sūnus.
„Prie Švenčiausiojo Sakramento ateiname ne todėl, kad prie jo gera, ramu“, – mokė t. Jonas Emanuelis, sakydamas, jog čia ateiname garbinti kaip mylimi Dievo vaikai.
T. Jonas Emanuelis atkreipė dėmesį, jog Švč. Sakramento garbinimas nėra vienas iš daugelio pamaldumo būdų. Juo Dievo meilė gali būti perduodama pasauliui. „Švč. Sakramento garbinimo židiniai miestui yra nepaprasta Dievo dovana“, – sakė joanitų prioras, teigdamas tai puikiai matąs Vilniuje, kai žmonės ateina ten, kur vyksta nuolatinė Švč. Sakramento adoracija, net po daugybės bažnyčios nelankymo metų – pats Jėzus juos patraukia.
Sugrįždamas prie Betliejaus Kūdikio ir pasiremdamas Šventuoju Raštu (plg. Žyd 10, 5–7 ir Ef 5, 1–2), konferencijos vedėjas priminė apie Jėzaus kūdikiškajame grožyje, skirtame žmogaus širdžiai suminkštinti, jau įrašytą būsimąjį pasiaukojimą už žmonijos nuodėmes, Tėvo valios vykdymą iki galo. Šiuo pasiaukojimu Jėzus atskleidžia, ką reiškia iš tiesų garbinti Tėvą dvasia ir tiesa.
Kalbėdamas apie Mariją, t. Jonas Emanuelis apibūdino jos Kalėdas kaip nuostabų laiką, kai Dievo Žodis buvo paslėptas joje. Kaip elgiasi Marija jį priimdama? Šventosios Dvasios veikimu ji atranda tuos gestus, kuriuos turi daryti Kūdikio atžvilgiu. Ji viską daro labai paprastai, tyra širdimi, nekankina savęs klausimais ar skrupulais, ar daro visa gerai. Piemenys jai tai patvirtina. T. Jonas Emanuelis paragino Marijos pavyzdžiu iš meilės Dievui sudėti visą širdį į tai, ką darome, nebijoti imtis iniciatyvos, prašyti Dievą tai patvirtinti. Dievas nori mūsų iniciatyvos – per mus Jam darant nuostabių dalykų, kaip sakė joanitų prioras, ir Bažnyčia taps dar gyvybingesnė.
Kitą Susikaupimo dieną ketinama surengti kovo 3-ąją. Pasak ses. Aloyzos Malinauskaitės SJE, arkikatedros parapijos Švč. Sakramento nuolatinės adoracijos koordinatorės, be šių Susikaupimo dienų, adoruotojai pabūti drauge, pasidalyti, paliudyti ketvirtaisiais mėnesio šeštadieniais kviečiami į agapę, kuri rengiama arkivyskupijos Šeimos centre (Vilniaus g. 29) valandą prieš vidudienio šv. Mišias Švč. Sakramento (studentų) bažnyčioje.
