Fotografijos KRISTAUS PRISIKĖLIMO parapijos
Sausio 20 d. paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje švenčiant Maldos už krikščionių vienybę aštuondienį buvo surengtos Ekumeninės pamaldos, į jas pakvietus Kaune veikiančių krikščioniškų bendruomenių narius, kad visi drauge melstų Dievą didžiausios dovanos – suvienyti visus krikščionis į vieną Kristaus Bažnyčią.
Pamaldose dalyvavo stačiatikių, evangelikų liuteronų, metodistų ir katalikų bendruomenių nariai – tikintieji ir dvasininkai: Kauno stačiatikių Apreiškimo Švč. M. Marijai parapijos kun. Nikolajus Murašovas, Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčios diakonas Arūnas Žydaitis, Kauno jungtinės metodistų bažnyčios kun. Remigijus Matulaitis bei Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonas dekanas mons. Vytautas Grigaravičius, taip pat kan. Robertas Pukenis, kun. Nerijus Šmerauskas ir kun. Audrius Martusevičius.
„Tebūna šis mūsų susitikimas bendra malda už mūsų bendruomenių narius, kad kiekvienas, labiau atradęs Kristų, savo dvasia atsinaujinęs, galėtume skelbti jo Evangeliją“, – ragino pamaldas pradėjęs ir joms vadovavęs mons. V. Grigaravičius. Išklausius Dievo žodį dvasininkai pasakė trumpus pamokslus.
Pagal Jokūbo laišką pamokslavęs metodistų kun. R. Matulaitis atkreipė dėmesį, kaip svarbu šiandien mokėti ne tik kalbėti, bet ir klausyti – pirma klausytis Dievo žodžio, paskui įsiklausyti, ką sako kitas. Vargas būtų tiems, kurie liktų vien Dievo žodžio klausytojais – reikia iš jo mokytis tikėjimo, vilties ir meilės kalbos, tos, kuri sutaiko priešus, parveda paklydusius, gydo sužalotą dvasią.
Kun. N. Murašovo žodis sugrąžino į pirmųjų tėvų nuopuolį, kuomet žmonija paveldėjo kančias ir mirtį, nors savo istorijoje ir išlaikė tikėjimą pomirtiniu gyvenimu, Dievo ilgesį, amžinybės troškimą. Apgailestauta, jog dabartinės civilizacijos žmogus savo žvilgsnį kreipia ne į Dievą, bet į žemę. Pasak stačiatikių dvasininko, visų konfesijų krikščionys turi skelbti klaidžiojančiam pasauliui krikščioniškojo tikėjimo pagrindą – Kristaus prisikėlimą.
„Šis bendras mūsų susirinkimas liudija, jog vienybė, kurios siekiame, niekada nebus vien mūsų pastangų rezultatas. Tai dovana iš aukštybių, kurios turime visada melsti, “ – sakė mons. V. Grigaravičius, primindamas popiežiaus Benedikto XVI mintį, jog Maldos už krikščionių vienybės tradicija, prasidėjusi 1908 m., atspindi Vatikano II Susirinkimo raginimą siekti visiškos Kristaus mokinių vienybės, ieškoti naujų ir veiksmingų jos formų. Buvo primintas Šventojo Tėvo Benedikto XVI raginimas visiems karštai melstis, kad stiprėtų krikščionių bendras liudijimas, solidarumas, bendradarbiavimas, laukiant tos laimingos dienos, kai galėsim visi drauge išpažinti apaštalų perduotą mums tikėjimą ir jį švęsti.
Pradedant ir užbaigiant pamaldas giedojo stačiatikių choras, krikščioniškas jaunimas.
Parapijos konferencijų salėje po pamaldų buvo surengta agapė.