Europos komunikacijos ir kultūros centras gruodžio 9–12 d. Varšuvoje organizavo seminarą apie krizių valdymą (Crisis Management). Jis buvo skirtas Rytų ir Vidurio Europos bažnytinių institucijų – kurijų ir vienuolijų vadovams bei vyresniesiems. Seminarą finansiškai parėmė JAV vyskupų konferencija.
Iš Lietuvos mokymuose dalyvavo Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, Kauno arkivyskupijos apaštalinis administratorius vyskupas Algirdas Jurevičius, Kauno kunigų seminarijos rektorius kun. Ramūnas Norkus, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiojo sektoriaus kapelionas kun. Rastislavas Dluhý CSsR, Kauno seserų benediktinių vienuolyno atstovė ses. Gabrielė Aušra Vasiliauskaitė OSB ir Kauno arkivyskupijos sielovados programų koordinatorė Vaida Spangelevičiūtė -Kneižienė. Tarp dalyvių buvo atstovų iš Albanijos, Ukrainos ir Lenkijos.
Pirmąjį pranešimą apie vieną didžiausių pastarojo laikmečio krizių Bažnyčioje skaitė t. Adamas Żakas SJ, Lenkijos vyskupų konferencijoje atsakingas už nepilnamečių apsaugą. Jis paminėjo daug faktų ir atskleidė vangų Bažnyčios vyresniųjų reagavimą į pranešimus apie dvasininkų nusikaltimus. Paaiškėjus nepilnamečių seksualinio išnaudojimo mastui Bažnyčia ėmėsi griežtų priemonių užkirsti kelią šiems nusikaltimams ir daro viską teikdama pagalbą nusikaltimų aukoms. Prelegentas ragino radikaliai stoti į teisingumo bei Evangelijos kelią siekiant atskleisti buvusius nusikaltimus ir užkirsti kelią bet kokiam tos rūšies piktnaudžiavimui. Neliko nepaliestas ir dvasinis įvairių krizių lygmuo, nes „kur buvo pilna nuodėmės, ten dar apstesnė tapo malonė“ (Rom 5, 20), todėl svarbu, kad krizėje netrūktų Dievo. Juk į priekį Bažnyčią veda ne šventieji, kurie „neklysta“, bet nusidėjėliai, kurie atgailauja, o žmonių pyktyje dėl dvasininkų nusikaltimų dera įžvelgti Dievo pyktį.
Kitame pranešime naujų technologijų taikymo komunikacijoje ekspertas Tomaszas Sulewskis kalbėjo apie emocijų ir mąstymo santykį perteikiant informaciją. Žmones labiau paveikia emocinis žinios apvalkalas, negu pati žinia. Dėl to neišvengiama paviršutiniškumo ir turinio lėkštumo. Buvo pateikta daug naudingų patarimų komunikacijos srityje ir kviečiama nevengti komunikuoti žinią net ir tada, kai ji nėra mums maloni. „Kalbame ne apie audros išvengimą, bet apie šokį lietuje“, – kalbėjo prelegentas.
Komunikacijos konsultantas Maciejus Mianowskis kalbėjo apie tai, kaip verslo įmonės valdo krizines situacijas ir kaip jas pristato viešumoje. Kilus krizei būtina kuo greičiau ją paaiškinti visuomenei, nes kuo trumpesnis neaiškumo laikas, tuo geriau. Mat negavus patikimos informacijos žinia gali būti klaidingai aiškinama, o pavėlavęs objektyvus įvykio pristatymas gali būti mažai kam įdomus. Net ir nemaloniausią žinią perteikiant reikia kartu perteikti ir pozityvių dalykų – kokių priemonių imamasi, kad to daugiau nepasikartotų.
Žurnalistas ir televizijos laidų vedėjas Grzegorzas Kozakas pristatė, kaip pasiruošti kalbėti prieš kameras. Negalima eiti kalbėti nepasiruošus net ir tada, kai atrodo, jog ta tema kalbėtojui geriausiai pažįstama. Svarbu žinoti pokalbiui skirtą laiką ir jį kontroliuoti, nes kitaip gali pritrūkti laiko perteikti pagrindinę žinią. Nėra tabu temų, bet reikia žinoti, apie ką bus pokalbis, ir numatyti „nepatogius“ klausimus. Televizijos žiūrovai „klauso“ akimis, todėl kalbėtojo išvaizda ir kalbėjimo būdas gali turėti įtakos perteikiamai žiniai. „Nevaidink ir nepamėgdžiok kito asmens, prieš kamerą būk savimi! Būk originalus, nes kopija prastesnė už originalą!“ – drąsino žurnalistas.
Jėzaus Draugijos generalinio vyresniojo patarėjas t. Johnas Dardis SJ kalbėjo apie lyderystę, kuri remiasi žmogaus trapumu. Pranešime prisiminė senovės graikų filosofo Aristotelio patarimą, kad gerai paruošta kalba privalo turėti tris aspektus:
- Logos (žodis) – tai žodžiai, kuriuos turi kiekviena kalba.
- Ethos (etosas) – moralinio ar etinio pobūdžio kalbėtojo ar grupės įsitikinimų perteikimas. Ši savybė garantuoja kalbos patikimumą, o jos nebuvimas veda link klaidingų žinių (fake news) platinimo.
- Pathos (patosas) – informacijos perteikimo būdas. Juk pasitaiko, kad nuostabi žinia perteikiama netinkamu ir nuobodžiu būdu, todėl nesukelia susidomėjimo. Ir atvirkščiai – su didžiausiu užsidegimu ir entuziazmu gali būti išplatinta dėmesio neverta informacija.
Prelegentas priminė Kristaus priesaką „Eikite į visą pasaulį...“ (Mk 16,15) ir pakomentavo, jog krikščionys turi eiti ir reikštis įvairių krypčių žiniasklaidoje, o ne apsiriboti dalyvavimu vien tik katalikiškoje.
Išklausę teorinę mokymų dalį seminaro dalyviai turėjo galimybę išbandyti save praktinėje komunikacijoje. Buvo sudarytos trys grupės (anglų, italų ir lenkų kalboomis), kurioms vadovavo profesionalūs žurnalistai. Dalyviai mokėsi duoti interviu prieš kamerą, dalyvauti televizijos pokalbiuose. Po to įrašai buvo peržiūrimi ir aptariami grupėse. Daugeliui tai padėjo nugalėti nepagrįstas baimes ir įgyti pasitikėjimo bendraujant su žiniasklaida.
Vyskupo Algirdo Jurevičiaus informacija
