Kauno arkivyskupijos Caritas ataskaitinė konferencija (2012 02 09)
Paskelbta: 2012-02-10 11:40:47

Vasario 9 d. arkivyskupijos konferencijų salėje vyko kasmet rengiama Kauno arkivyskupijos Caritas ataskaitinė konferencija. Joje apžvelgta, kaip 2011 metais arkivyskupijoje buvo atliekama karitatyvinė Bažnyčios tarnystė, pasidalyta mintimis, kas nuveikta mažinant dvasinį ir fizinį žmonių skurdą, aptarti šiandienos iššūkiai karitiečiams. Konferencijoje dalyvavo arkivyskupijos Caritas pirmininkas arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius, augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, Lietuvos Caritas generalinis direktorius kun. R. Grigas, dekanatų dekanai, parapijų klebonai, taip pat atsakingieji arkivyskupijos Caritas vadovai, dekanatų ir parapijų Caritas vedėjos bei šios organizacijos savanoriai.

Konferenciją malda ir 2011 metų veiklos apžvalga pradėjo arkivyskupijos Caritas direktorius kun. V. Birjotas.

„Dievo Gailestingumo metai paskatino mylėti artimą veiklia meile, būti geranoriškiems, skleisti viltį, ieškoti būdų pagelbėti vargstantiems ir kenčiantiems, visuomet pasitikėti Dievo gerumu ir pagalba ieškant gyvenimo prasmės. Dėkojame ir džiaugiamės Jūsų įsipareigojimais artimui, kartu stengiantis perduoti ir savo tikėjimą, paliudijant, kad jums rūpi artimo gyvenimas, o ypač to, kuriam reikia pagalbos“, – sakė direktorius, primindamas, kad 2011 metais Europa minėjo Savanorystės metus, savo mintimi aktualius ir Caritas organizacijai.

Kun. V. Birjotas pasidžiaugė šiek tiek atjaunėjusiomis Caritas gretomis, o iš viso šioje organizacijoje talkina 460 savanorių ir yra beveik 500 tikrųjų organizacijos narių. Caritas skyriai daugiausia neveikia tik aptarnaujamose parapijose. Didžiausias projektas, reikalaujantis iš karitiečių ir fizinių, ir dvasinių jėgų – ES maisto paramos dalijimo programa. Akcijoje „Gerumas mus vienija“ išdalyta 20 tūkst. žvakelių, o paaukoti 55 tūkst. litų skirti Caritas veiklai parapijose. „Maisto banko“ akcijoje dalyvavo 244 savanoriai (tarp jų – ypač daug jaunimo), surinkta produktų už 52 tūkst. litų. Paramą maistu, drabužiais, buities reikmenimis dekanatuose gavo apie 12 tūkst. asmenų. Aukojo pavieniai asmenys, 39 mokyklos, 9 įmonės, 3 užsienio rėmėjai. Pranešime pasidžiaugta labdaros maitinimu Kaune – „Sriubos“ valgykloje (kasdien pamaitinama apie 600 asmenų), Petrašiūnų maitinimo punkte (apie 250–300 asmenų), taip pat Rukloje (50 asm.), Kėdainiuose (50 asm.). Vaikų dienos centruose Jonavos Šv. Jokūbo bei Ruklos, Kėdainių Šv. Juozapo, Vilijampolės, Palemono, Šančių parapijose, Senamiestyje globojama 310 vaikų; minėtose parapijose 120 vaikų pamaitinami ir savaitgaliais. Pagalba 24-ių socialinės rizikos šeimų vaikams teikiama ir „Globos per atstumą“ (kartu su Prahos Caritas) projektu. Arkivyskupijoje veikia 3 senelių namai, karitiečiai lankė apie 1600 vienišų, ligotų asmenų namie. Kun. V. Birjotas atkreipė dėmesį į vykusius gausius karitiečių mokymus, stovyklas, seminarus, dvasingumo ugdymo, susikaupimo renginius. Seminarams organizuoti skiriamos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšos pagal projektą organizacijos socialinei veiklai palaikyti bei plėtoti (žr. išsamią 2011 m. ataskaitą)

Pasak Caritas reikalų vedėjos ses. V. Maknauskaitės SJE, arkivyskupijos karitiečius 2011 metais jungė bendras darbas ir ne mažiau svarbi malda. Ji priminė įsimintinas, fotografijose įamžintas karitiečių šventines, susikaupimo akimirkas dekanatuose, arkivyskupijos mastu, atkreipė dėmesį, jog karitiečiams svarbu savo aplinkoje pastebėti žmones, kurie nori daryti gera, ir juos padrąsinti. Buvo palinkėta dirbti Jėzaus pavyzdžiu – pasilenkiant prie to, kuriam reikia pagalbos, priminta pal. J. Matulaičio mintis, jog socialinį darbą dirbantys žmonės yra „daugiau verti negu mūrai, daugiau negu pinigai“.

2011 metų ES maisto paramos dalijimo išsamią palyginamąją apžvalgą pateikė MIATLNA programos koordinatorė O. Virbašiūtė. Ši parama arkivyskupijoje 2011 metais suteikta per 67 tūkst. asmenų: bedarbių, daugiavaikių šeimų, pensininkų, neįgaliųjų, benamių, studentų. Programa, pasak koordinatorės, didelė, ir jai vykdyti prireikia milžiniškų pastangų. Šia proga pasidžiaugta sklandžiu bendradarbiavimu su savivaldybėmis, seniūnijomis. O. Virbašiūtė ypač dėkojo karitietėms, jų nuoširdų reagavimą, darbą labai sunkiomis sąlygomis, tvarkingai vedamą dokumentaciją.

Vėliau buvo išklausyti dekanatų Caritas vedėjų pranešimai. Kauno I dekanato, kur darbuojasi 88 karitiečiai ir 255 savanoriai, vedėja O. Virbašiūtė savo pranešime, be kita ko, pabrėžė aukštą karitiečių savimonę: savo darbą jie atlieka labai sąmoningai, dirba ne „valdiškai“ ir supranta jį kaip Bažnyčios tarnystę; buvo pasidžiaugta, jog karitatyvinės iniciatyvos randa atgarsį mokyklose, o pagalbos vaikams srityje, dienos centruose nuoširdžiai dirba seserys vienuolės. Jonavos dekanato Caritas vedėja S. Daubarienė pasidžiaugė jaunaisiais Caritas talkininkais – jie verčia pasitempti ir vyresniuosius; šio dekanato karitiečių rūpestis – ir socialinės atskirties žmonės (sąvartynų, nakvynės namų gyventojai ir kt.). Jurbarko dekanato Caritas vedėja D. Sniečkuvienė aptarė priežastis, kodėl stokojama savanorių; viena jų – emigracija ir mažėjantis darbingų asmenų šeimose skaičius. Šiame dekanate siekiama palaikyti ryšius su mokyklų socialinėmis pedagogėmis. Kėdainių dekanato Caritas vedėja M. Gerybienė, be kita ko, pasidžiaugė bendradarbiavimu su „Maisto banku“; dabar vaikams, kurie gauna nemokamą maitinimą mokyklose, karitietės suruošia maisto lauknešėlius savaitgaliams. Vykdant MIATLNOS programą Kėdainiuose praktiką atliko socialinių mokslų studentės. Kaip sakė Ukmergės dekanato Caritas vedėja J. Zalepūgienė, čia karitiečiai patys surinko 3 tūkst. kg labdarą ir dalijo kaimo žmonėms (padėta 550 asmenų).

Lietuvos Caritas generalinis direktorius kun. Robertas Grigas sakė, jog Bažnyčia, nebūdama sukurta specialiai veikti prieš skurdą, vis dėlto visais amžiais visapusiškai rūpinasi vargstančiais. Ji prisideda prie socialinių problemų mažinimo visuomenėje, nebūdama tiesiogiai už jas atsakinga. Bažnyčia, kaip sakė kun. R. Grigas, atsiliepia į pasaulio vargus rodydama jam Dievo Gailestingumą. Šiuo Gailestingumo ženklu, kaip pabrėžta, pagal savo išgales, savo aplinkoje ir stengėsi būti arkivyskupijos karitiečiai.

Konferencijoje baigiamąjį žodį taręs arkiv. S. Tamkevičius atkreipė dėmesį į šiandienos iššūkius, kurie tenka Caritas organizacijai arkivyskupijoje. Vienas jų – kaip pagausinti ir atjauninti karitiečių gretas. Pasak ganytojo, be karitatyvinės dvasios krikščionis sunkiai įsivaizduojamas, tad ugdant jaunų žmonių krikščionišką savimonę (pvz., rengiant Sutvirtinimo sakramentui) svarbu pabrėžti, kad ji neatskiriama nuo artimo meilės, gerų darbų. Jaunimo karitatyvinės sąmonės ugdymas yra ir kunigų, ir tikybos mokytojų rūpestis šiandien. Karitatyvinė dvasia, karitiečių darbai turėtų būti plačiau skleidžiami visuomenėje, viešojoje erdvėje.

Šiandien, kaip sakė arkivyskupas, didžiausia bėda Lietuvoje– žmonių gyvenimas be vilties, be krikščioniškos savo vargų bei gyvenimo perspektyvos.

„Turime drauge dalyti ir viltį, mokyti, kad laimė – tai ne turėti, bet gyventi prasmingą gyvenimą“, – sakė arkiv. S. Tamkevičius, keldamas šį uždavinį arkivyskupijos karitiečiams ir drauge nuoširdžiai dėkodamas visiems – ir vadovams, ir nariams, ir talkininkams – už jų pasiaukojamą tarnystę.

Ganytojo žodis

Per ADVENTĄ nutieskime VIEŠPAČIUI kelią į savo širdis. Apaštalas Paulius ragina: „Tad nusimeskime tamsos darbus, apsiginkluokime šviesos ginklais!“ (Rom 13, 12). Tais šviesos ginklais saugokimės nuo viso, kas žmogų smukdo, pririša prie netvarkingų dalykų.

 Vyskupo Algirdo Jurevičiaus herbas+ Algirdas JUREVIČIUS

iš Advento homilijos

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune