Kaip Evangelijos piemenys, vienas kitą raginę bėgti į Betliejų ir „pažiūrėti, kas ten įvyko“ (Lk 2, 15), taip daugybė žmonių, šeimų net ir su mažiausiais vaikais po Kūčių vakarienės iš namų skubėjo į arkivyskupijos bažnyčias, kad Piemenėlių Mišiose švęstų Viešpaties Gimimą, jau sveikintų Jį džiaugsminguoju, iš kartos į kartą atskambančiu „Sveikas, Jėzau, gimusis!“
Nors ir lietingą gruodžio 24-osios vakarą ypač gyvas žmonių buvo Kauno senamiestis, šįkart ne prie gražiosios miesto eglės, o bažnyčiose, kurios tamsoje spindėjo langų šviesa ir traukė atviromis durimis. Pradedant švęsti Piemenėlių Mišias jose pašventintos labiausiai šiuo kalėdiniu metu lankomos prakartėlės.
Pilnutėlėje Kauno arkikatedroje prakartėlę pašventino Kauno arkivyskupijos apaštalinis administratorius vyskupas Algirdas Jurevičius, vėliau vadovavęs Piemenėlių Mišių liturgijai.
Ją koncelebravo kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, mons. Artūras Jagelavičius, kun. Artūras Kazlauskas, kun. Robertas Grigas, kun. Rastislavas Dluhy CSsR ir Peteris Hertelis CSSR. Patarnavo diakonas Darius Chmieliauskas, seminaristai. Giedojo Kauno sakralinės muzikos mokyklos chorai.
„Brangieji, kodėl mes šį vėlų ir tamsų vakarą atėjome prie Kristaus prakartėlės? Ar ne geriau būtų likti šiltuose ir jaukiuose namuose? Bet mes atėjome čia, nes trokštame, kad mūsų gyvenimus nušviestų Betliejaus Kūdikio šviesa. Juk ir angelas nurodė mums ženklą: „Rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose.“ Dievo Sūnus randa vietą ten, kur gyvuliai ateina paėsti, pasistiprinti“, – sakė vyskupas Algirdas savo homilijoje.
Joje ganytojas dalijosi popiežiaus Pranciškaus apaštališkojo laiško Admirabile signum mintimis, jog prakartėlės labiausiai jaudina dėl to, kad pats Viešpats, Visatos Kūrėjas, čia nusižemino iki mažumos; iš čia mums sklinda Dievo švelnumas.
„Dievo Sūnaus gimimas nėra vien tik istorinis faktas šalia visų kitų, bet tai įvykis, pajudinęs pasaulio istoriją“, – kalbėta šią šventą naktį, kai Dievas neša savo šviesą ten, kur tamsybės.
„Net jei gyvenime viskas taip būtų sujaukta, tarsi tvarte, tai Jėzaus tuo nenustebinsite. Juk Jis ir gimė tvarte. Jam pažįstamas ne tik moralinio sugedimo, bet ir net mėšlo kvapas. Kalėdų įvykis parodo, jog Dievas nori ateiti į tamsiausius mūsų gyvenimo užkaborius“, – sakė ganytojas, atkreipdamas dėmesį, jog Dievas laukia ir mūsų pasiruošimo Jį priimti. Pabrėžtas širdies atvirumas Įsikūnijimo slėpiniui, kuris iš tiesų yra paprastas: „Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas“ (Lk 2,11).
Sveikindamas žmones šv. Kalėdų ir artėjančių Naujųjų Viešpaties metų proga, vyskupas Algirdas ragino priimti Dievo troškimą dalytis savo žmogiškumu, nepamiršti nuostabių darbų, kuriuos Dievas padaro dėl mūsų išgelbėjimo.
Užbaigiant iškilmingą liturgiją iškilmingu ganytojiškuoju palaiminimu padėkota visiems, kurie atėjo kartu švęsti, palinkėta, kad Kalėdų Kristus pripildytų širdis ramybės, geros sveikatos. Pasveikinimas miesto svečiams iš užsienio arkikatedroje nuskambėjo ir anglų kalba.
Šv. Kalėdų rytą bažnyčiose buvo skelbiamas ganytojų kalėdinis laiškas >> dalijantis džiaugsmu su arkivyskupijos bendruomenėmis. Laiške kviečiama popiežiaus Pranciškaus paraginimu kontempliuoti Kristaus gimimą žvelgiant į prakartėlę ir žengti tris praktiškus žingsnius – regėti Dievą visose savo gyvenimo aplinkybėse, matyti kitą žmogų. kuriam esame reikalingi, ir gerbti kūriniją, o prie Įsikūnijimo slėpinio artintis kaip vaikams, kurie iš nuostabos šūkteli: „Kaip gerai, kad Jėzus gimė!“
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
