Artėjančios Kovo 11-osios proga Kauno kunigų seminarijoje viešėjo federacijos „Lietuvos Caritas“ generalinis direktorius, Atgimimo laikotarpiu aktyvus kovotojas už tikėjimą, tikinčiųjų teises, kunigas Robertas Grigas.
Svečias pasidalijo mintimis apie patriotizmą, tikėjimo ir tautiškumo santykį. Jam, savo vaikystę praleidusiam Dzūkijoje, bene didžiausią įtaką padarė šeima. Tėvai dalijosi prisiminimais apie Nepriklausomą Lietuvą, nuolat buvo dainuojamos partizanų dainos. Pasak kunigo Roberto, būtent tai ir buvo viena stipriausių neginkluotos rezistencijos formų, atvedusių į Kovo 11-ąją, nes vyko nebylus pasipriešinimas kultūra ir dvasia. Prelegentas pabrėžė, kad Žodis tampa kūnu realiai ir nuolat. Netgi kalbant apie tautos išsivadavimą – taip pat. Žvelgiant į netolimą Lietuvos istoriją matyti, kad patriotizmas ir tautinė teologija dažnai ėjo koja kojon. Tai buvo perduodama kartų kartoms kartu su laisvės ilgesiu. Iš tiesų, kaip pažymėjo prelegentas, dauguma kovotojų už laisvę buvo krikščionys, daugiau ar mažiau tikintys. Krikščioniška laisvė neapsiriboja vien tik materialine gerove ar politine nepriklausomybe. Laisvės šaknys glūdi giliau. Jos vadinamos Dangumi – kiekvieno krikščionio tikslu.
Kun. R. Grigas pabrėžė, jog visada svarbu tikėti tuo, ką darai, ko sieki. Tai ir yra Kovo 11-ąją atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės pagrindas, į kurį buvo eita prieš akis turint ne rezultato siekį, bet dvasią. „Mes nė nesitikėjome, kad Lietuva atgaus laisvę taip greit, kad tos laisvės oro galės įkvėpti jau mūsų karta. Manėme tiesiog uždegti ateities kartas. Pagrindinis tikslas buvo – kad nors lašeliu būtų daugiau gėrio mūsų aplinkoje, mūsų gyvenime,“ – kalbėjo kunigas. Tie žmonės, kurie kovojo už laisvę – ne visi buvo giliai tikintys, bet visi – persiėmę vertybėmis.
Baigdamas savo pasidalijimą, kun. R. Grigas konstatavo, kad nuolat besitęsianti euforija ne visada reikalinga. Svarbu per gyvenimo išbandymus eiti tikėjimo keliu, nepamirštant iš krikščioniškos šeimos gautų vertybių.
