Įpusėjo popiežiaus Pranciškaus paskelbti Laudato siʼ enciklikos metai, kai esame raginami atkreipti dėmesį į rūpinimąsi mūsų bendraisiais namais, o pandemijos krizėje dar labiau suvokiame, kaip esame susiję ir priklausomi vieni nuo kitų. Tad atliepdami popiežiaus mintis ir atsižvelgdami į esamą situaciją Kauno arkivyskupijos sielovados komanda ir savanoriai kvietė ministrantus į vasaros stovyklą „Tu ir kitas Tu“. Stovykloje rugpjūčio 11–14 d. dalyvavo 7–17 metų amžiaus 25 vaikai ir jaunuoliai iš įvairių parapijų.
Pirmąją dieną įsikūrę Kauno senamiestyje esančiame Šv. Jono Krikštytojo pastoracijos centre stovyklos dalyviai leidosi į savęs pažinimo kelionę. Visą stovyklos laiką juos lydėjęs kun. Erastas Murauskas pirmajame mokyme uždavė paprastą ir gilų klausimą – kas yra „aš“? Kunigas kvietė nebijoti susipažinti su savimi – kokie mano troškimai, svajonės, baimės ir pan. Kiekvienam iš mūsų Dievas yra parengęs planą, ir kaip sporto treneris Jis gali padėti mums pasiekti pačių geriausių rezultatų, jei tik į Jį kreipsimės, su Juo bendrausime.
Pratęsdami dienos temą jaunuoliai iš senų žurnalų kūrė savo svajonių ir troškimų „žemėlapius“. Dalyvių grupelės, suskirstytos pagal amžių, dalyvavo žaidimuose, stiprino komandiškumo ir bendrystės įgūdžius, mokėsi liturginių apeigų. Stovyklos vakaro pokalbių rubrikoje lankėsi Aistės ir Dariaus Ruzgų šeima, kasdienybėje siekianti gyventi pagal Laudato siʼ idėjas.
Svečias diakonas Audrius Jesinskas, pratęsdamas žmogaus atsakomybės temą, jaunuoliams pasakojo apie paprastus žmones, kurie stojo ginti savo šalies įsitraukdami į partizaninę kovą su nelygiu priešu. Kvietė pamąstyti, kokia kiekvieno iš mūsų atsakomybė už save, savo artimus ir šalį.
Su mintimis apie save, esančius šalia mūsų bei su pasidarytais svajonių ir troškimų „žemėlapiais“ antrąją dieną ministrantai leidosi į piligriminę kelionę traukiniu į Vilnių. Aplankę Aušros Vartus, jaunieji piligrimai patraukė į Šv. Kazimiero (jėzuitų) bažnyčią, kur prie durų svečius pasitiko arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ ir mažiausiojo padedamas atrakino bažnyčios duris, parodė ir papasakojo jos istoriją. Šv. Mišiose stovyklautojai sudėjo savo „žemėlapius“ prie altoriaus, kad Viešpats būtų jų „treneriu“, padedančiu pasiekti geriausių rezultatų gyvenime.
Tos dienos Evangelija kvietė mąstyti, kur mes sutinkame Dievą. Homilijoje arkivyskupas priminė, kad sutinkame ir čia, tarp mūsų, kurie susirinkome Jo vardu, kurie Jį pažįstame ir išpažįstame. Kai darome vienas kitam kažką negero, tada Jį išvarome iš savo tarpo, nes „kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“ (Mt 18, 15–20).
Pasistiprinę pietumis Jėzuitų gimnazijoje, stovyklos dalyviai tęsė ekskursiją po Vilnių. Aplankė universitetą, jame esančią Šv. Jonų bažnyčią, pasivaikščiojo sostinės Pilies gatve ir pasiekė arkikatedrą baziliką. Įdomūs gidės pasakojimai arkikatedros rūsiuose ir kopimas į varpinę leido dar giliau pažinti miesto istoriją. Vienas iš svarbiausiu aplankytų objektų – Dievo Gailestingumo šventovė, kur visi trumpam susikaupė trumpai maldai priešais Švenčiausiąjį Sakramentą.
Po gausios įspūdžių dienos jaunieji piligrimai grįžo į Kauną ir vakarą užbaigė tikra istorija ir Laudato siʼ tematika paremto filmo „Berniukas, kuris pažabojo vėją“ peržiūra.
Enciklikoje popiežius Pranciškus kalba apie Kūriniją, tad prie jos prisiliesti ministrantai nuo ankstaus ryto kitą dieną išvyko į Šiluvos apylinkes. Rytinis Kryžiaus kelias apmąstant stotis, šv. Mišios Marijos dieną Šiluvoje su kitais piligrimais ir laikas gamtoje skatino mąstyti apie Dievo mums patikėtą pasaulį, kaip atsakingai juo naudotis ir jį puoselėti. Nuostabią dieną užbaigę vakariene ant laužo, ministrantai grįžo į Kauną.
Paskutinę dieną apie svarbiausius šv. Mišių liturgijos dalykus jiems kalbėjo kunigas Artūras Kazlauskas. Jaunuoliai galėjo gauti atsakymus į jiems rūpimus klausimus. Kunigas Erastas Murauskas apibendrino stovyklą, kodėl buvo pasirinkta tokia tema, kas joje svarbu ir ką kiekvienas dalyvaudamas įvairiose veiklose atrado. Apie prabėgusį laiką bei kur kiekvienas sutiko Dievą dalyviai pasidalijo grupelėse, o vėliau su tėveliais ir kitais šeimos nariais stovyklą jaunieji ministrantai užbaigė dalyvaudami šv. Mišiose.
Prisilietę prie savęs pažinimo, artimo priėmimo, prie dvasinės ir aplinkos ekologijos, prie liturgijos ir jos svarbos atsisveikinome su ministrantais iki kitų metų. Gal kiekvieno iš mūsų kad ir mažas indėlis į mūsų bendruosius namus padarys pasaulį gražesnį, saugesnį, ir kitąmet susitiksime jau be kaukių.
Nuoširdžiai dėkojame stovyklos dalyviams, grupelių vadovams, jaunuolius lydėjusiam kunigui Erastui Murauskui, arkivyskupui Lionginui Virbalui ir visiems stovyklos svečiams, kurie turtino ir dalijosi. Labai dėkojame ir kaimo turizmo sodybai „Pakalnė“ (Raseinių r.).
Renata Dubauskienė,
Misijų projektų koordinatorė
