Nuotraukos – Silvijos Knezekytės
Spalio 22 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje šiemet buvo švenčiama ypatinga Šv. Jono Pauliaus II liturginė šventė. Čia, arkikatedroje, kur gyvai menamas šio šventojo popiežiaus apsilankymas 1993-ųjų rugsėjį ir nuo 2013 m. saugoma bei gerbiama jo relikvija, Kauno arkivyskupui Kęstučiui Kėvalui buvo uždėtas metropolito palijus kaip vienybės su Romos Sosto įpėdiniu ženklas.
Palijų – ėriuko vilnos juostą, dėvimą ant liturginių drabužių, – prisilietusį prie apaštalo Petro kapo Vatikane ir palaimintą popiežiaus Pranciškaus, arkivyskupui uždėjo apaštališkasis nuncijus Baltijos šalyse arkivyskupas Petaras Antunas Rajičius.
Drauge su ganytoju ir už jį, priimantį šį ypatingą Bažnyčios vienybės ženklą, iškilmėse meldėsi ir dėkojo Dievui gausiai susirinkusi bendruomenė – Lietuvos vyskupai, dauguma arkivyskupijos kunigų, kurie šia proga dar buvo susirinkę į spalio mėn. susirinkimą, taip pat diakonai, seminaristai bei gausi tikinčiųjų bendruomenė. Iškilmėse giedojo Kauno sakralinės muzikos mokyklos mišrusis mokytojų ansamblis, grojo styginių kvartetas „Cordae David“, vargonavo Povilas Padleckis, dirigavo Mindaugas Radzevičius, o visu muzikiniu atlikimu rūpinosi mokyklos direktorius kun. dr. Vilius Sikorskas. Atsižvelgiant į pandemijos grėsmes, tiesioginė transliacija vyko arkivyskupijos feisbuko paskyroje, kur ją stebėjo daugiau kaip 5 tūkst. žmonių (vėliau peržiūros išaugo bemaž iki 18 tūkst.).
Šioje pat arkikatedroje šiemet, birželio 24-ąją, džiugiai sutiktam naujai paskirtam Kauno arkivyskupui Kęstučiui Kėvalui palijus buvo uždėtas šią dieną, nes popiežius laimina naujųjų arkivyskupų palijus birželio 28-ąją, švenčiant Šv. apaštalus Petrą ir Paulių, o vėliau, pagal 2015 m. nustatytą tvarką, siunčia į vyskupijas, kad jie būtų uždėti per nuncijų rankas.
Iškilmių dalyvius pasveikinęs ir su šia tvarka supažindinęs nuncijus arkivyskupas Rajičius šią dieną pavadino didžiulio džiaugsmo diena Kauno Bažnyčiai, kai arkivyskupui Kęstučiui uždedamas išskirtinis jo kaip metropolito tarnystės ženklas. Nuncijus atkreipė dėmesį į reikšmingą sutapimą, jog apeiga vyksta švenčiant šv. Jono Pauliaus II liturginę šventę. Kaip tik 1978 m. spalio 22 d. šis popiežius pradėjo pontifikatą pirmosios homilijos padrąsinimu: „Nebijokite, plačiai atverkite duris Kristui.“
Pasveikinęs arkivyskupą Kęstutį Šventojo Tėvo vardu, nuncijus pakvietė kunigus, sielovados bendradarbius su savo ganytoju sekant Kristumi bendradarbiauti visos Bažnyčios labui pagal savąjį pašaukimą. Jis paragino prašyti Dievą drąsos ir palaikymo, kad arkivyskupas Kęstutis būtų geruoju ganytoju ir pranašu, vienybės Bažnyčios viduje ir su Apaštalu Sostu skatintoju (visas nuncijaus sveikinimo tekstas čia >>)
Po arkivyskupo Kėvalo Tikėjimo išpažinimo ir vienybės priesaikos nuncijus uždėjo palijų arkivyskupui, o susirinkusieji arkikatedroje, tapę istorinio įvykio liudininkai ir užtarėjai malda, plojimais išreiškė savo džiaugsmą ir sveikinimą ganytojui.
Vėliau Eucharistijos liturgijai vadovavęs arkivyskupas Kęstutis pasakė homiliją, kurioje atkreipė dėmesį į naują mūsų užkalbinimą per šios dienos Dievo žodį ir jame nuskambėjusį Jėzaus klausimą ne tik Simonui Petrui, bet ir kiekvienam: „Ar myli mane?“ (plg. Jn 21, 15–19)
„Viešpats dalinasi su savo bendradarbiais meilės našta, kurią ištaręs: „Taip, Viešpatie, Tu žinai, kad tave myliu“ gauna apaštalo Petro misiją: „Ganyk mano avis.“ Palijaus vilna čia atvaizduoja ir paklydusios, sergančios ir silpnos avies ženklą. Ganytojas pasiryžta, kaip ir Viešpats Jėzus savo palyginime ragina, dėtis ant pečių paklydusią avį ir nešti ją į ganyklą ir prie sraunių malonės vandenų. Palijus taip pat primena, kad visi mes esame nešami paties Kristaus, todėl turime nešti ant pečių ir vieni kitus“, – sakė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas homilijoje, kurioje jis pirmiausia pažvelgė į šv. Jono Pauliaus II pavyzdį.
Visu savo paaukotu gyvenimu, pasak arkivyskupo, į Jėzaus meilės klausimą atsakė šventasis popiežius Jonas Paulius II – dėl šio žmogaus atsako ir įtakos istorijai žmonija šiandien, XXI amžiuje, yra kitokia. Jo maldos gyvenimas, gebėjimas įsijausti į kitą žmogų, jo trauka, ramybė, giedrumas, drąsa veikti, jo laisvinanti įtaka vaduojantis iš komunizmo miglos, paskata kurti gyvybės kultūrą – tai, ganytojo mintimi, tikrai įspūdingo, epochinio asmens, mūsų laikų šventojo gyvenimo bruožai.
„Popiežius Jonas Paulius II mylėjo Lietuvą“, – sakė arkivyskupas Kęstutis, primindamas jo ypatingo dėmesio ženklus mums, kai už geležinės uždangos Romoje dar sovietmečiu buvo paminėtas šv. Kazimiero 500 metų ir Lietuvos krikšto 600 m. jubiliejai, o palaimintuoju paskelbtas arkivyskupas Jurgis Matulaitis. Šios ir kitos jo dovanos Bažnyčiai Lietuvoje bei pasaulyje – tai dovanos ganytojo, kuris pats padovanojo savo gyvenimą Dievui ir žmonėms (visą homiliją kviečiame žr. >>)
Užbaigiant liturgiją, Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis nuoširdžiai padėkojo visiems iškilmių dalyviams ir rengėjams. Ganytojas vėl prisiminė šv. Joną Paulių II ir jo padrąsinimą nebijoti – kad Viešpats juo stiprintų ir laimintų. Per šią šventę Kauno Bažnyčia, pradedanti naują malonių metą su nauju ganytoju, gavo džiaugsmo ir vilties sustiprinimą, taip pat ir tam nelengvam laikui Lietuvoje ir pasaulyje, kur vis dar plečiasi pavojingo viruso banga.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
