Balandžio 7 d. šeštadienio vakare nuo 20 val. Kauno arkikatedroje bazilikoje gausūs tikintieji dalyvavo Velyknakčio liturgijoje, kuriai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, drauge budėdami ir laukdami džiugiojo „Aleliuja“, paskelbusio žmonijos ir viso pasaulio Gelbėtojo garbingąjį Prisikėlimą.
Žiburių liturgija prasidėjusio maldos budėjimo dalyviai nuo arkivyskupo pašventintos Velykinės žvakės užsidegė atsineštas žvakes, kurios tą šventą naktį nušvietė arkikatedros skliautus ir žmonių širdis, atsivėrusias šviesai ir joje pasitinkančias Jėzaus Kristaus pergalę prieš mirtį ir nuodėmę.
Velyknakčio dalyviams iš paskui skaitytų Senojo Testamento skaitinių vėrėsi pasaulio pradžių pradžia, kilusi iš Dievo sumanymo, jo planas žmogui, pagalba ištikimiesiems, o pagarbinus Viešpatį Garbės himnu Evangelijos pagal Morkų įstabiosios eilutės visiems, kaip ir persigandusioms moterims, atskubėjusioms prie tuščio Jėzaus kapo, paskelbė: „Nenusigąskite! Jūs ieškote nukryžiuotojo Jėzaus Nazarėno. Jis prisikėlė, jo čia nebėra“ (MK 16, 1–8).
Pasak homiliją sakiusio arkivyskupo S. Tamkevičiaus, Kristaus perėjimas iš mirties į prisikėlimą nebuvo atsitiktinis įvykis, bet jau seniai įaustas į Dievo planą, numatytas iš meilės žmogui. Jėzus kryžiaus ir mirties keliu ėjo į prisikėlimą, tai jo pergalingas meilės žygis, kuriuo esame kviečiami keltis naujam gyvenimui. Homilijoje raginta būti tikrais, nuodėmei mirusiais, Prisikėlimo vaikais.
Išskirtinė šio Velyknačio liturgijos dalis buvo septynių katechumenų Krikštas ir Sutvirtinimas, kuriuos naujiesiems Bažnyčios nariams suteikė arkiv. S. Tamkevičius.
Užbaigus Eucharistijos liturgiją, kurią drauge su ganytoju koncelebravo mons. Artūras Jagelavičius ir kun. Robertas Grigas, arkivyskupas sveikino naujai pakrikštytuosius bei visus tikinčiuosius sulaukus šventų Velykų, linkėjo visiems dvasinės šviesos, ramybės, džiaugsmo – tiek, kiek jo įmanoma patirti šioje žemėje.
Balandžio 8 d. Velykų sekmadienio rytą iškilmingas šv. Mišias arkikatedroje koncelebravo prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, mons. Artūras Jagelavičius, mons. Adolfas Grušas. Liturgijai ir sykiu Eucharistinei procesijai aplink arkikatedrą baziliką vadovavo arkiv. S. Tamkevičius.
Gausiems Prisikėlimo ryto dalyviams arkivyskupas sakė: „Velykos yra ne tik graži šventė, kurios grožio negali nustelbti net apniūkęs dangus. Velykos yra viltį įkvepianti šventė. Paskutinį žodį taria ne mirtis, bet Kristaus prisikėlimas. Ir mes esame tie, kurie tikime tuo paskutiniu, gyvybę nešančiu Evangelijos žodžiu.
Sveikinu visus Kristaus Prisikėlimo šventės proga susirinkusius į Kauno arkikatedrą. Linkiu išsaugoti savo širdyse Kristaus Prisikėlimo žinią. Neleiskime niekam atimti iš mūsų Prisikėlimo vilties ir mus paversti bevarde mase, suprantančia tik pinigus ir pramogas. Kristaus Prisikėlimas teįkvepia mus visus eiti per gyvenimą su pirmųjų krikščionių meile ir su kankinių už Kristų tikėjimu“ (žr. visą homiliją >>).
Arkivyskupijos kunigus, vienuolius, visus tikinčiuosius arkivyskupas pasveikino savo žodžiu >>, kuriame, be kita ko, rašė: „Tuščias Jėzaus kapas kalba apie pergalę, kurios niekas negali sukliudyti.“ Dalijantis su visais šventiniu džiaugsmu, raginta švęsti šv. Velykas, prisimenant apaštalo Pauliaus žodžius, ne su senu nuodėmės raugu, bet su tyros širdies ir tiesos duona (plg. 1 Kor 5, 8).
