Nuotraukose – vaizdo įrašo stop kadrai
„Švenčiame liturginių metų kulminaciją – Kristų Visatos Valdovą“, – sakė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas lapkričio 22-osios sekmadienį sveikinęs iškilmių dalyvius Kauno arkikatedroje bazilikoje. Jis atkreipė dėmesį, jog šią iškilmę Katalikų Bažnyčioje prieš 95-erius metus įsteigė popiežius Pijus XI, iškeldamas aukščiausią Kristaus vaidmenį pasaulio ir kiekvieno žmogaus likime (beje, šis popiežius lygiai prieš 100 metų lankėsi Lietuvoje ir Kauno katedroje, tuomet dar kaip arkivyskupas Achille Ratti, ėjęs Šventojo Sosto apaštalinio vizitatoriaus pareigas.). Iškilmių Eucharistiją koncelebravo arkivyskupijos ceremonijarijus kunigas Artūras Kazlauskas ir kunigas Kęstutis Genys, Nuolatinių diakonų ugdymo centro vadovas. Liturgijoje dalyvavo ir šiame centre nuo 2019-ųjų besirengiantys nuolatinės diakonystės kandidatai, kuriems arkivyskupas tądien suteikė lektorių skyrimus.
„Sveiki, sulaukę pasaulio pabaigos!“ – pradėjo homiliją ganytojo prašymu ją sakęs diakonas Darius Chmieliauskas. Jis atkreipė dėmesį, jog Bažnyčia Kristaus Visatos Valdovo sekmadienį švęsdama liturginių metų pabaigą sykiu kviečia žvelgti ir į laikų pabaigą, net išgyvenant tam tikrą „pasaulio pabaigos išankstinę repeticiją“. Mat išties esame tarsi perkeliami iš mūsojo laiko, chronos, į kairos, tą laiką, kurį švenčiame liturgijoje. Visą lapkritį Dievo žodis liturgijoje veda link laikų pabaigos, kai Kristus visa atbaigs pasaulį ir atiduos Tėvui. Tai skatina mąstyti ir apie kiekvieno mūsų asmenišką susitikimą su Juo, idant peržvelgtume savo gyvenimą, parengtume tą „apyskaitą“, kurios būsime paprašyti ties amžinojo gyvenimo slenksčiu: ar užteks vieno kito gero darbelio, sukalbėtų maldelių, ar Viešpats įspėja, kad tikisi iš mūsų kur kas daugiau – nuolatinių mūsų santykių su savo stokojančiais broliais ir seserimis? Ir tai Jėzus vadina ne gailestingumo darbais, o teisumu, teisingumu, kurį mes, žmonės labai gerai suprantam, savo atžvilgiu jo reikalaujam, bet ar kitiems jį užtikrinam?
Be to, homilijoje priminta ir skyrimų lektorių tarnystei apeiga, kuri ženklina, kaip rimtai ir atsakingai Bažnyčia kviečia žvelgti į Dievo žodžio skelbimą liturgijoje – tai ne šiaip gražių tekstų skaitymas, bet paties Viešpaties balso, Jo žinios „tiesioginė transliacija“, nes „pats Dievas mums kalba tuomet, kai bažnyčioje skaitomi Raštai!“ Lektoriai yra oficialūs Šventojo Rašto skaitytojai pamaldose, jie tarnauja Dievo žodžiui, todėl stengiasi būti ir Žodžio liudytojais savo aplinkoje (nuolatiniai diakonai ar kandidatai jais tapti yra savo šeimas, profesijas ir darbus turintys vyrai).
Pabaigoje homilijos priminta tos dienos speciali Mišių rinkliava, kuri pagal seną tradiciją, švenčiant Kristaus Karaliaus iškilmę, yra skiriama kunigų seminarijoms išlaikyti. Diakonas atkreipė dėmesį, kad aukodami mes ne tik įmetam pinigą, bet tuo išreiškiam ir paliudijam, kad tai mums labai svarbu, kad tie vyrai būtų tinkamai ruošiami ypatingai tarnystei. Juolab dabar, kai Lietuvos seminarijos išgyvena reformą ir vienijimosi procesą, mums rūpi, kaip tai vyksta, mes palydim juos sąmoninga malda ir, galiausiai, rūpinamės, kad būtų pašaukimų ir atsiliepiančiųjų į Dievo kvietimą pašvęsti savo gyvenimą šitokiai tarnystei, kovai dėl Dangaus karalystės.
Po homilijos specialia malda ir Šventojo Rašto knygos įteikimu iš arkivyskupo rankų priėmė skyrimus lektorių tarnystei penki kandidatai, besirengiantys tapti nuolatiniais diakonais – du Kauno arkivyskupijos, po vieną Panevėžio, Telšių bei Vilkaviškio vyskupijų (dar du kandidatai, dėl pandemijos negalėję dalyvauti šiose apeigose, skyrimus priims vėliau).
Šio sekmadienio Eucharistija, kurioje Kauno arkivyskupo Kęstučio kvietimu vienytasi maldoje ir su Vilniuje Aušros Vartuose tądien švenčiamų ir jau pasibaigiančių Gailestingumo Motinos globos atlaidų intencijomis, buvo transliuojama Delfi TV bei feisbuke.