Nuotraukos – Kauno arkivyskupijos Jaunimo centro (I, II, VII) ir vaizdo įrašo stop kadrai
Vis šviesėjant pavasario metui, kaip ir kasmet, kovo 4-ąją liturginį laiką paženklino šviesusis šv. Kazimiero paminėjimas Bažnyčioje, kuri per šį jauno amžiaus šventąjį švenčia ir savo jaunystę, ir laimina jaunus žmones, nes pirmasis Lietuvos šventasis yra ir lietuvių jaunimo globėjas.
„Melskimės, kad būtume šventi ir mūsų širdys būtų karštos, kad šventumas būtų mūsų gyvenimo būdu“, – kovo 3-iosios vakarą Kauno arkikatedroje bazilikoje nuoširdžiai kvietė arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, kuris vadovavo Gavėnios rekolekcijoms ir vakaro Eucharistijai, joje jau švenčiant Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero iškilmės išvakares.
Šv. Kazimierą arkikatedroje kovo 3-iąją kartu šventė jauni žmonės, kurie tą vakarą gyvai ir per tiesiogines transliacijas arkivyskupijos kanalais buvo pakviesti į Gavėnios rekolekcijas ir jose aktyviai dalyvavo, jaunatviškais balsais giedodami, parengdami ir paskelbdami visuotinius maldavimus. Viename jų, be kita, jauni žmonės meldė drąsos, kad jaunimas Lietuvoje išsaugotų tikėjimą besikeičiančiame pasaulyje. Dalyvavusiems Šv. Kazimiero iškilmėje buvo suteiktas iškilmingas Bažnyčios palaiminimas.
Eucharistiją drauge su jaunimo kapelionu kunigu Liutauru Vilėniškiu ir arkikatedros kunigu Ramučiu Janšausku aukojęs arkivyskupas Kęstutis savo homilijoje atkreipė dėmesį į šv. Kazimiero trumpą, bet šventą gyvenimą. Šis XV a. šventasis tebėra tikėjimo ir maldos pavyzdys. Jis, augęs pilnoje pagundų diduomenės aplinkoje, būdamas garbingos karališkos kilmės, pasižymėjo teisingumu, išmintimi ir ypatingu pamaldumu.
„Apie šventumą nedažnai mąstome. Jis atrodo nepasiekiamas, tikinčiųjų „elito“ reikalas. O mes – kaip nors „prasmuksime“ į Dangaus karalystę iš Dievo gailestingumo“, – kalbėjo arkivyskupas Kęstutis, retoriškai klausdamas: o kaip tada su mūsų gyvenimo dovana, mūsų gyvenimo laiku?
Pasak ganytojo, Gavėnia ir yra tas laikas, kai mąstome apie gyvenimą, kuriame esame pašaukti į šventumą. Tai nėra per aukšti žmogui tikslai. Pasak popiežiaus Pranciškaus apaštališkojo paraginimo Gaudete et exsultate, net ir indus plaunantis žmogus gali būti šventas. Viešpats žino, kad žmogiškoji prigimtis yra pajėgi priimti šventumo iššūkį.
Kad krikščioniškasis tikėjimas iš žmogaus reikalauja tam tikros gyvenimo laikysenos, arkivyskupas pabrėžė ir savo konferencijoje prieš šią Eucharistiją, kurią skyrė tikėjimo temai. Tikėjimo laikysena gali reikšti ir priešingumą populiariajai mąstysenai. Tai gali būti išbandymas skelbiančiajam Evangeliją ir pagal ją keičiančiam pasaulį. Jėzus pats savo pavyzdžiu parodė, kaip nebijoti, išstovėti ir kokiu būdu yra gydoma tikrovė. Tam pasiryžtantis krikščionis yra apdovanojamas džiaugsmu ir širdies ramybe, kurie yra švento gyvenimo bruožai.
Kovo 10 d. į Gavėnios rekolekcijas kviečiami karitatyvinės misijos bendradarbiai >>
Vaizdo įrašas