Nuotraukos – Tomo Jundulo
Penktąjį Gavėnios sekmadienį vyskupijų katedrose atidaryti Šeimos – AMORIS LAETITIA metai. Gyvai ar dalyvaujantiems per nuotolį (televizijos, radijo, interneto transliacijose) nuskambėjo Bažnyčios žinia apie meilės džiaugsmą, kuris ir šiandien iš šeimos sklinda pasauliui.
„Šie metai skirti įsijausti, melstis, stiprinti šeimos bendruomenei. Teskatina jie atrasti šeimos grožį, nuostabią Viešpaties dovanotą aplinką, mūsų valstybės pagrindą. Telaimina Viešpats mūsų šeimas, kuriose gyvename, augame ir žengiame į dangų“, – džiugiai sakė Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas iškilmingoje Eucharistijoje arkikatedroje bazilikoje kovo 21-osios sekmadienį pradedant Šeimos metus Kauno arkivyskupijoje ir meldžiantis, kad šeima būtų sugrąžinta į Bažnyčios ir visuomenės centrą. Penktąjį Gavėnios sekmadienį jau ne pirmus buvo meldžiamasi ir už seksualinės prievartos aukas, kad Viešpats gydytų šias kraujuojančias žaizdas.
Katechezę prieš Eucharistiją sakęs diakonas Darius Chmieliauskas (kuris pats yra penkių vaikų šeimos tėvas, be to, ir katalikiško žurnalo šeimai „Artuma“ vyriausiasis redaktorius), pasidalijo prasidedančių Šeimos metų džiaugsmu ir visų paakinimu įdėmiau pažvelgti: kodėl popiežius Pranciškus, neseniai paskelbęs Šv. Juozapo bei Laudato si‘ metus, vis dėlto dar dedikuoja šiuos metus ir specialiai šeimoms?
Pasak diakono Dariaus, iš prieš penkerius metus parašyto apašatališkojo paraginimo Amoris laetitia, tuomet sukėlusio nemažai bruzdesio, pasaulis dar ne viską išgirdo, ne į viską įsiklausė. Šiuo paraginimu, parašytu ir pagal apibendrinusius šeimų situaciją dviejų Vyskupų sinodų nutarimus, kurie buvo rengti stengiantis kuo plačiau pažinti šeimų tikrovę (taip pat ir iš apklausų vyskupijose), popiežius Pranciškus su pavargusiu pasauliu, gyventojų senėjimą patiriančia Europa dalijasi Gerąja naujiena apie šeimą – apie meilės džiaugsmą, gimstantį šeimoje.
Katechezėje pastebėta, jog popiežius Pranciškus nuo pat pradžių jame užsimena ir apie tai, jog jam yra žinomos šeimos ir santuokos krizės, tačiau jis nepaliauja išlaikyti džiaugsmo. Tai ne pozityvumo įkvėpimas, bet įkvėpimas, kylantis iš pačių gelmių – iš jo buvimo su Kristumi ir buvimo arti žmonių. Vargai ir krizės, pasak diakono, ir mūsų neturi nuvarginti ar uždusinti, tam reikia sugrįžti prie šaltinio.
„Mus gelbėja Viešpats, vedantis į meilės džiaugsmą, ir Jis pirmiausia turi būti atrandamas šeimoje“, – sakė diakonas Darius, trumpai pristatydamas ir pakviesdamas per šiuos metus ypač pažinti platų ir gilų Amoris laetitia turinį. Katechezė užbaigta Malda Šventajai Šeimai (iš šio paraginimo).
Vėliau Eucharistijos liturgijai vadovavo arkivyskupas Kęstutis, patarnavo ir Evangeliją skelbė diakonas Darius. Giedojo arkikatedros choras. Liturgijoje aktyviai dalyvavo šeimos: skaitė skaitinius bei visuotinius maldavimus, giedojo psalmę, nešė atnašas.
Mamas ir tėčius patarnauti prie altoriaus atlydėjo jų vaikų būreliai. Tai liudijo, jog ir šiuo krizių, pandemijų ir kitų sukrėtimų laiku Dievo malonė nepaliauja, toliau liejasi per gyvybės dovaną šeimose, per vaikų ir tėvų, per sutuoktinių švelnumą vieni kitiems, iš kurio kyla nuoširdžiausias Viešpaties šlovinimas – malda ir gyvenimu!
„Šiandien bažnyčiose matome pridengtus kryžius. Šis galbūt mus ir gąsdinantis ženklas yra Dievo meilės ženklas. Mes esame šio slėpinio akivaizdoje. Dievas įspūdingu būdu parodo, jog Jėzaus asmeniui pažinti turime pažvelgti į kryžių. Tai meilė ir pasiaukojimas, Jis kviečia ir mus taip mylėti. Ir tai gąsdina. Mūsų jėgos menkos“, – sakė homilijos įžangoje arkivyskupas Kęstutis, atkreipdamas dėmesį, jog turime puikią meilės „treniruočių“ aplinką – šeimą. Šeimoje meilė išsiskleidžia taip, kaip Viešpats ją nori padovanoti.
Kauno arkikatedroje šia proga buvo perskaitytas Lietuvos Vyskupų Konferencijos Šeimos reikalų tarybos pirmininko vyskupo Arūno Poniškaičio pasirašytas ir Šeimos – AMORIS LAETITIA metų atidarymui Lietuvoje skirtas laiškas „Meilės džiaugsmas, išgyvenamas šeimoje, yra ir Bažnyčios džiaugsmas“.
„Šie metai tegul paskatina kurti bendrystę: šeimoje pagal galimybes melstis kartu, valgyti kartu, klausytis vieniems kitų. Mokykimės kalbėtis be patyčių, arogancijos, kito žmogaus žeminimo, įžeidinėjimo. Ne be reikalo Kristus perspėja, jog kas sako savo broliui „Beproti!“, „tas smerktinas į pragaro ugnį“ (Mt 5, 22). Toks bendravimo būdas ateina iš piktojo, kuris yra skaldytojas ir „brolių kaltintojas“ (Apr 12, 10). Šeima tebūna pirmoji vienybės, dialogo, meilės mokykla: viso to, ko labai reikia visuomenei“, – be kita, sakoma laiške, pasidalijant ir palaiminimu šeimoms, kad kiekviena jų patirtų meilės džiaugsmą ir būtų bendrystės ir maldos židiniu, palaiminimu Bažnyčiai ir pasauliui.
Visą laišką kviečiame skaityti čia >>
Užbaigdamas liturgiją arkivyskupas Kęstutis Kėvalas šia proga padėkojo arkivyskupijos Šeimos centrui bei šeimų sielovados savanoriams (vieniems iš jų – sužadėtinių rengėjams – buvo skirtos Amoris laetitia knygelės, atneštos kaip šios Eucharistijos atnaša).
Kovo 24-ąją vyrai kviečiami į Pasninko ir maldos už Lietuvos šeimas dieną >>.
Šeimos kviečiamos atsiliepti ir įsitraukti į tas šeimų palaikymo iniciatyvas, kurias šiems metams siūlo Lietuvos šeimos centras >> bei vyskupijos, kad šių metų žinia paliestų kiekvieną šeimą.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
