Likus savaitei iki šventų Velykų, Viešpaties Kančios (Verbų) sekmadienį pradėjome ypatingą laiką – Didžiąją savaitę, kuri per kančios ir mirties slėpinius atves į velykinį Kristaus Prisikėlimo džiaugsmą.
Verbų sekmadienis švęstas su karantino apribojimais, negalint laisvai dalyvauti ir džiaugsmingose šio sekmadienio procesijose su verbomis, kai sveikiname Jėzų, kaip anuomet Jį sveikino sutikdami Jeruzalės gyventojai (procesijos šiemet bažnyčiose nebuvo organizuojamos). Daugelis šį Verbų sekmadienį liko namuose dalyvauti per televizijos, radijo ar internetines transliacijas (vien Kauno arkivyskupijos bei Delfi kanalais pamaldose per nuotolį dalyvavo per 20 tūkst. žmonių).
Kauno arkikatedroje, kaip įprasta, pradedant šio sekmadienio liturgiją, buvo palaimintos verbos žmonių rankose, o šių iškilmių kulminacija buvo diakono Dariaus Chmieliausko paskelbta (skaitoma vaidmenimis) Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kančios istorija pagal Morkų.
Jai nuskambėjus, arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas sveikino visus, kurie šią pradedamą Didžiąją savaitę lieka prie Viešpaties Kryžiaus, kad įsijaustų į tą istoriją, kurią vadiname mūsų Išgelbėjimo istorija.
Tačiau, pasak ganytojo, mes, žmonės, baimės ir išbandymo akimirką galime išsigąsti, pasitraukti. Homilijoje arkivyskupas atkreipė dėmesį į Evangeliją, kuri kalba, kaip išgąsdintas jaunuolis, lig tol sekęs Jėzumi, pabėga išsinerdamas iš marškinių. Jo baltas drabužis galėtų būti simbolis kiekvieno iš mūsų, pakrikštyto ir apvilkto Krikšto drabužiu. Kaip išlikti, išstovėti?
„Yra žmonių, kurie pasipiktina kryžiumi, kurie praeina pro šalį, galbūt pažvelgia su neapykanta ar apgailestaudami kaip Kleopas. Yra tie, kurie praeina.
Bet yra tie, kurie pasilieka, nes čia atranda gyvenimo prasmę, kad Kryžius kažkaip atsako į sudėtingiausias gyvenimo dilemas ir klausimus. Jie čia pasilieka, nes jaučia esą nusidėję.
Iš kryžiaus mirštantieji semiasi paguodą, nes jie kenčia Jo likimą. Jie miršta paguodžiami, kad ir Jis per tai perėjo.
Tie, kurie rauda ir kenčia, kryžiuje randa atsaką. Kokia mūsų skausmo tamsa nebuvo Jo skausmas?“ – be kita, buvo sakoma Verbų sekmadienio homilijoje.
Pavakare Kauno arkikatedroje (ir per internetinę transliaciją) Viešpaties kančią apmąstyti šiemet jau 20-ąjį kartą pakvietė gyvavimo 40-metį minintis Kauno styginių kvartetas, atlikdamas garsųjį XVIII a. J. Haydno kūrinį „Septyni paskutiniai Jėzaus Kristaus žodžiai ant kryžiaus“. Jėzaus Kristaus žodžius savo mąstymuose komentavo arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.
Juose ganytojas atkreipė dėmesį, jog Jėzaus apleidimo žodžiai, ištarti nuo kryžiaus, mums šiandien, pandemijos protrūkyje, yra ypač artimi. Buvo prisiminta popiežiaus Pranciškaus malda prieš metus tuščioje Šv. Petro bazilikos aikštėje, kai melsta Tėvo pagalbos ir pasitikėjimo Juo pandemijos išgąsdintame pasaulyje.
Apie Velykų tridienį ir kaip galime dalyvauti per transliacijas iš arkikatedros, kviečiame plačiau skaityti >>.
Bažnyčia šiuo laiku ypač kviečia į susitaikymą, atlikti velykinę išpažintį. Išpažinčių bus klausoma parapijų bažnyčiose ir arkikatedroje per visą Didįjį penktadienį bei Didįjį šeštadienį.
Šiemet Kryžiaus kelio Didįjį penktadienį miesto gatvėmis arkivyskupijos kurija neorganizuoja, jį apmąstyti galėsime per vaizdo meditacijas.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
