Didįjį trečiadienį arkikatedroje baigėsi rekolekcijų kelionė su arkivyskupu Kęstučiu Kėvalu, kuri tęsėsi per visus Gavėnios trečiadienius su transliacijomis dėl karantino likusiems namuose.
Kitomis rekolekcijų dienomis kalbėjęs apie viltį, meilę ir maldą, šįsyk savo konferenciją arkivyskupas skyrė Kryžiaus temai, o homilijoje komentavo Judo išdavystę Evangelijoje pagal Matą.
Maldos vakaras pradėtas Švenčiausiojo Sakramento adoracija valanda, o per ją arkivyskupas kvietė žvelgti į Kryžių, kuris dabar bažnyčiose yra pridengtas nuo mūsų žvilgsnio. Kryžius – tai didžiausia, atsiduodanti Tėvui Jėzaus meilė. Jis nieko sau nepasilieka, išgyvena tai, ką pasakome žodžiais „visas Tavo“.
Kryžius – mūsų išgelbėjimo įrankis. Kryžius užkalbina ir užduoda žmogui jo gyvenimo prasmės klausimą. Tai, ganytojo žodžiais, Dievo būdas perkeisti širdį. Viešpaties Kryžių ir savo kryžius esame kviečiame stiprėti.
Šv. Mišiose, kurias aukojo drauge su kunigu Artūru Kazlausku, arkivyskupas atkreipė dėmesį į prasidedantį Velykų tridienį. Per jį išgyvensime tai, ko yra ir mūsų kasdienybėje – čia ir nuodėmė bei pakilimas, išbandymas, kančia bei prisikėlimas. Svarbu melsti ištikimybės Viešpačiui.
Savo homilijoje arkivyskupas pastebėjo, jog Judas sąmoningai pasirenka nuodėmę ir išduoda Mokytoją. Šia Evangelija, pasak ganytojo, yra sakoma, jog žmogaus prigimtis pajėgi tai padaryti. Nuodėmė gali pagriauti ir pražudyti žmogų. Tačiau Jėzus gelbėja kiekvieną, kuris šaukiasi pagalbos.
„Žvelkime link Prisikėlimo ryto – jis mums pažadėtas“, – kalbėjo arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, vilties žodžiais užbaigdamas rekolekcijų ciklą Velykų tridienio išvakarėse arkikatedroje.