Nuotraukos – arkivyskupijos Jaunimo centro
„Velykų savaitė yra tarsi viena šventinė diena. Ši didžiulė šventų Velykų šventė netelpa į vieną dieną. Bažnyčia, įsijausdama į džiaugsmingąjį Prisikėlimo slėpinį, dar švenčia Velykų ašuondienį ir visą velykinį laiką“, – džiugiai arkikatedroje visus sveikino arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, kuris balandžio 7 dieną, trečiadienį, vėl pakvietė į maldą – Švč. Sakramento adoracijos valandėlei, susitaikymui bei drauge švenčiamai Eucharistijai.
Kristaus Prisikėlimo džiaugsmas ir šviesa per arkivyskupo vadovaujamą maldą ir žodį, per jaunuosius Dievo žodžio skaitovus bei šlovintojus iš šio vakaro šventovėje tebesiliejo ir transliacijos dalyviams (šios trečiadienių pamaldos, negalint labai gausiai rinktis arkikatedroje, transliuojamos arkivyskupijos YouTube kanalu bei feisbuko paskyroje).
„Prisikėlimas – tai gailestingumas mums. Be jo drebėtume susigūžę priešais mirties slėpinį“, – sakė arkivyskupas apie paguodą, kad gyvenimas nesibaigia ir tęsiasi amžinybėje.
Arkivyskupas Kęstutis atkreipė dėmesį, jog būtent antrąjį Velykų sekmadienį (Atvelykį) Vilniuje prisimindami ir ses. Faustiną, jos išgyventas ypatingas Jėzaus artumo patirtis.
Dabar švenčiant Dievo Gailestingumo savaitę Švč. Sakramento pagarbinimo valandėlėje arkivyskupas pakvietė sukalbėti Gailestingumo vainikėlį ir litaniją dėkojant Dievui už gyvenimą, už Jo pasilikimą Eucharistijoje, kaip Jėzus ir buvo pažadėjęs: „Esu su Jumis iki laikų pabaigos.“
Vėliau arkivyskupo vadovaujamą Eucharistiją drauge aukojo Kauno kunigų seminarijos rektorius kunigas Ramūnas Norkus bei jaunimo sielovadininkas kunigas Liutauras Vilėniškis. Patarnavo diakonas Darius Chmieliauskas bei seminarijos auklėtiniai.
Eucharistijos dalyvių – dauguma jų buvo jauni žmonės – dėmesį arkivyskupas homilijoje darsyk atkreipė į nuotaikingąjį Evangelijos pasakojimą apie Jėzaus kaip nepažįstamojo susitikimą su mokiniais Emauso kelyje.
Pasak ganytojo, Jėzus įsijaučia į nusiminusių mokinių nuotaiką, padrąsina atverti širdis ir leidžia jas tarsi „išvėdinti“. Susėdus prie stalo, įvyksta tai, ką Evangelija vadina „akių atvėrimu“ – juk tai Viešpats! Mokiniai atpažįsta, pradžiunga, jų širdys užsidega.
„Tebūna ši istorija ir mūsų istorija su gražia pabaiga, kuri sako: Viešpats prisikėlė, mes kalbėjome su juo, laužėme duoną ir štai esame to Prisikėlimo liudytojai“, – linkėjo ganytojas jauniems žmonėms.
Maldavimus parengę jaunieji šios Eucharistijos dalyviai malda užtarė savo bendraamžius visoje arkivyskupijoje, meldėsi už jaunimo sielovadininkus, savanorius. Meldėsi už visus žmones, kad būų drausmingi ir kantrūs per šią pandemiją, o jos laiką skirtų gyvenimui perkeisti.