Nuotraukos – Gedimino Jono Urbono (I), Juozo Kamensko, Informacijos tarnybos (IV)
Šiuo velykiniu laiku minime dar vieną Kauno arkivyskupijos bei jos vyskupo sosto – arkikatedros – džiugią istorinę sukaktį: šešių šimtmečių šventovės istorijoje švenčiame 100 metų nuo tada, kai tuomet dar Žemaičių vyskupijos katedrai buvo suteiktas garbingas bazilikos titulas.
Šis džiugus minėjimas Kauno arkikatedroje rengiamas balandžio 25 dieną, Gerojo Ganytojo, Maldos už pašaukimus ir Pasaulinės gyvybės dienos sekmadienį. Prieš iškilmingą Eucharistijos liturgiją tądien 11.30 val. pačioje arkikatedroje istorikės dr. Vaidos Kamuntavičienės pranešime bus apžvelgtos bazilikos titulo suteikimo istorinės aplinkybės bei jų dvasinė reikšmė. Arkikatedroje bus unikali galimybė pamatyti istorinį dokumentą – popiežiaus Benedikto XV bulę, kuria prieš 100 metų, 1921 metų balandžio 26-ąją, Kauno katedrai buvo suteiktas bazilikos titulas. 12 val. iškilmei vadovaus arkivyskupas Kęstutis Kėvalas – penktasis metropolitas Kauno arkivyskupijos istorijoje.
Po iškilmės bus kviečiama į sakralinės muzikos koncertą. Vis dar ribojant tikinčiųjų skaičių bažnyčiose dėl karantino, iškilmės bus tiesiogiai transliuojamos Kauno arkivyskupijos vaizdo kanalais bei Delfi TV. Transliacijos nuoroda >>
------
Tais 1921-aisiais balandžio 26 dieną, popiežius Benediktas XV savo bule, pasirašyta Vatikano valstybės sekretoriaus Pietro Gasparri, išreikšdamas dėmesį mūsų kraštui ir jo tikinčiųjų palaikymą, suteikė Kauno katedrai „mažosios bazilikos“ titulą.
Šis Šventojo Sosto dėmesio ženklas 1921 metais buvo itin reikšmingas kaip dvasinė parama besikuriančiai nepriklausomai Lietuvai ir Bažnyčiai joje – tais metais 500 m. įkūrimo jubiliejų minėjusiai Žemaičių vyskupijai. Netrukus, 1926 metais įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją, Kauno Bažnyčia savo gyvavimą pradėjo kaip metropolinė arkivyskupija – bažnytinės provincijos centras.
Popiežiaus bulė buvo paskelbta Kauno katedroje tų pačių metų rugsėjo 11 dienos iškilmėse švenčiant Žemaičių vyskupijos įsteigimo 500 m. jubiliejų. Kaip žinia, 1864 m. Žemaičių vyskupo sostas caro valdžios buvo perkeltas į Kauną, o čia parapinė Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia buvo tapusi Žemaičių vyskupijos katedra.
Istorikės dr. Vaidos Kamuntavičienės teigimu, iniciatyva suteikti Žemaičių katedrai Kaune mažosios bazilikos titulą, artėjant 500 metų Žemaitijos vyskupijos pripažinimo jubiliejui, 1921 m. pradžioje kilo Žemaičių katedros kapitulai. Dėl šio reikalo tada nutarta įpareigoti Žemaičių vyskupą Pranciškų Karevičių kreiptis į tuometinį popiežių Benediktą XV. Buvo parengtas lotyniškas Žemaičių vyskupo laiškas Šventajam Tėvui. Jame papasakota sudėtinga Žemaičių vyskupijos istorija, buvimas tarp protestantiškų Prūsijos ir Latvijos, paminėta Rusijos okupacija XVIII a. pabaigoje – XX a. pradžioje, išaukštintas žemaičių tikėjimas, atsparumas negandoms, viltys gyventi laisvoje Lietuvoje, ištikimybė Apaštalų Sostui bei paprašyta tikintiesiems suteikti atlaidus, o Žemaitijos katedrai – mažosios bazilikos titulą (dr. Vaidos Kamuntavičienės (VDU) pranešimą kviečiame skaityti čia >>) .
Lietuvą pasiekusioje bazilikos titulo suteikimo bulėje popiežius Benediktas XV rašo, jog šitaip jis atsiliepia į savo garbingojo brolio Žemaičių vyskupo Pranciškaus Karevičiaus (vadovavusio vyskupijai 1914–1926 m.) prašymą suteikti katedrai Kaune bazilikos titulą, nes Žemaičių vyskupijos 500 metų sukaktis esanti labai palanki proga iškilmingai šventei, kuri būtų skirta „didesnei Dievo garbei, krikščioniškam maldingumui ugdyti bei jo [vadovaujamos] vyskupijos orumui puoselėti“.
Ta pačia proga popiežius Benediktas XV pažymėjo, jog Kauno katedra, gotikinio stiliaus šventovė, pastatyta XV a. pradžioje kunigaikščio Vytauto Didžiojo rūpesčiu, pašvęsta Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus garbei, yra „išsiskirianti tiek senumu, statinio sąranga, meno paminklais, tiek ir tikru ją lankančių žmonių pamaldumu, teisėtai ir pelnytai yra priskiriama prie svarbesniųjų visos Lietuvos bažnyčių“.
Kauno katedra nuo tada įgavo teisę naudoti specialiąsias bazilikų insignijas. Tai – conopaeum (dar vadinamas ombrellone) – skėčio formos baldakimas, ir tintinnabulum – varpelis. Šios insignijos išstatomos presbiterijoje didžiojo altoriaus dešinėje pusėje, nešamos iškilmingose procesijose ir simboliškai išreiškia budėjimą, jog šventovė yra pasiruošusi sutikti patį Šventąjį Tėvą... ir tai įvyko jau net du kartus per pastarąjį ketvirtį amžiaus! Tai tik paliudija, ar net stebuklingai patvirtinta ypatingą Dievo meilę mums bei šios šventovės išskirtinę globą! Ryšį su Apaštalų Sostu išreiškia ir šventovėje įkomponuotas popiežiaus ženklas – sukryžiuoti Šv. Petro raktai.
Kauno katedrai tada buvo suteiktas mažosios bazilikos titulas (basilicae minores), jų pasaulyje yra netoli 2000. Didžiosiomis bazilikomis (basilicae maiores) vadinamos keturios garsiosios Romos bazilikos. Kauno arkivyskupijoje mažosios bazilikos titulas yra suteiktas Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčiai (1976 m.) bei Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčiai (2015 m.). Lietuvoje žinome Vilniaus arkikatedrą baziliką, Marijampolės, Žemaičių Kalvarijos, Krekenavos bei Trakų bazilikas.
Šis bazilikos suteikimo šimtmetis – tai proga daugiau kaip 600 metų Kauno arkikatedros istorijoje >> prisiminti nesyk parodytus ypatingus popiežių rūpesčio ir meilės mūsų kraštui ženklus.
Leonas XIII 1895 metais įteisino Kauno katedros titulą.
Benediktas XV 1921 m. balandžio 26 d. suteikė Kauno katedrai bazilikos titulą.
Pijui XI 1926 m. balandžio 4 d. apaštališkąja konstitucija Lituanorum gente įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją, Kauno katedra tapo įkurtos metropolinės Kauno arkivyskupijos arkikatedra.
Šv. Jonas Paulius II, didysis Kristaus piligrimas, per savo apaštališkąjį vizitą Lietuvoje 1993 m. rugsėjo 6 d. apsilankė Kauno arkikatedroje su privačia malda.
Su popiežiaus Benedikto XVI ir jo įpėdinio popiežiaus Pranciškaus ypatinguoju pasiuntiniu 2013 m. gegužės 4–5 d iškilmingai minėtas Kauno arkikatedros bazilikos 600 metų jubiliejus.
Kauno arkikatedra po 25-erių metų didžiulį dvasinį pakilimą vėl išgyveno 2018 m. rudenį, kai rugsėjo 23 d., pasibaigus sekmadienio Eucharistijai Kauno Santakoje, ją aplankė Lietuvoje viešėjęs popiežius Pranciškus ir čia susitiko su Baltijos kraštų dvasininkais bei pašvęstaisiais.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
