Gegužės 22-osios vidurnaktį Sekminių džiaugsmas pasklido tarp jų laukiančių piligrimų Šiluvos bazilikoje, o per transliacijas arkivyskupijos kanalais bei delfi.lt – ir visai Kauno arkivyskupijos bendruomenei bei Lietuvai.
Pasak Kauno arkivyskupo Kęstučio Kėvalo, Šiluva – tai tikėjimo atgimimo ir stiprinimo šventovė, turinti vidinį ryšį su Sekminėmis, kai jų – pačių pirmųjų – laukė Švč. Mergelė Marija su apaštalais. Tad arkivyskupijos kurijos sielovados bei Šiluvos šventovės bendradarbiai surengė čia Sekminių vigiliją meldžiant Šventosios Dvasios išliejimo.
Vigilijos įvadas buvo nuotolinis gegužės šeštadienio pokalbis iš ciklo apie Marijos piligrimystę su Lina ir Arūnu Raudoniais apie „Dvasios pandemiją“.
Marija laukė Sekminių 33 metus. Ji savo gyvenime išgyveno ir nusivylimą, ir pasimetimą. Dievas visada yra šalia, negalime tikėtis, kad Jis mums pasirodys taip, kaip mes tikimės ir laukiame. Vieni įtikime vienaip, kiti kitaip. Svarbu paleisti, atiduoti Dievui viską – nebūti patiems viso ko „režisieriais“ – šiomis ir kitomis mintimis liudijo apie atvirumą Šventajai Dvasiai Lina ir Arūnas Raudoniai, kalbinami Vaidos Spangelevičiūtės-Kneižienės Šiluvos bazilikoje, prie Šventosios Šeimos altoriaus.
„Kai meilė ateina, ji „sprogdina“. Visi tampa gražūs, matai tik meilės ženklus“, – sakė apie atsivertimą jau trisdešimt metų santuokoje gyvenantys Lina ir Arūnas ir joje uždraudę sau tarti žodį „skyrybos“, o šiandien kalbantys, kaip svarbu prisiminti šią „pirmąją meilę“ ir liudyti tuos prisiminimus, gyventi tikrumoje ir tiesoje, ir daugiau nuolankumo priimant tuos, kurie „užsikrėtę“ Dievo meile“ dabar!
Ypatingas liudijimas tą vakarą buvo ir Linos bei Arūno šlovinimo giesmės po pokalbio Švč. Sakramento išstatymu prasidėjusioje Sekminių vigilijoje.
„Šį vakarą visas pasaulis yra tapęs Aukštutiniu kambariu, laukiančiu Šventosios Dvasios nužengimo. Čia, Šiluvoje, galime būti vilties balsu pandemijos apimtame pasaulyje“, – sakė katechezėje teol. magistrė Aušra Mizgirienė. Ji minėjo apie skaudžiausią, ypač jaunimui, pandemijos žaizdą – žmonių atskyrimą ir apie Šventąją Dvasią, kuri gali sugriauti visus atskyrimus.
Katechezėje pabrėžta, jog Sekminės – ne prieš du tūkstančius metų vykusio įvykio paminėjimas. Dievas yra nuolat veikiantis. Savo pažadu Jis nepaliaujamai dovanoja Šventąją Dvasią – dovanoja savo meilę. Sekminėse gauname įsakymą mylėti, dalytis džiaugsmu, kuris yra Sekminių vaisius ir, pasak katechetės, Šventosios Dvasios vėliava.
Vis augant maldos karščiui katechezę keitė šlovinimas, kuriam vadovavo tėvas redemptoristas Rastislavas Dluhý, o jo metu buvo skaitomi Apaštalų darbai. Šlovinimą paskui perėmė Jono Pauliaus II piligrimų centro bendruomenės jaunųjų šlovintojų grupė.
„Brangūs broliai ir seserys, sveiki sulaukę Sekminių – didžiulės šventės, kuri prilyginama Bažnyčios gimtadieniui. Tai atsivėręs dangus ir Viešpaties Dvasia, nužengusi į širdis mokinių, kurie buvo vienoje vietoje drauge su Mergele Marija ir patyrė neįtikėtiną jų širdžių perkeitimą, drąsą, įkvėpimą ir Viešpaties artumą! Šiandien prašome Šventosios Dvasios išsiliejimo mūsų širdims, mūsų gyvenimui, mūsų Tėvynei Lietuvai, už kurią meldžiamės ir kurios vedimą Dievo Dvasioje matome per laisvės dovaną, per mūsų gyvenimą, pažymėtą tikėjimo dovana, vilties ir meilės pasireiškimu.
Teištinka Šventosios Dvasios dovanos, kurias Viešpats lieja be saiko atsiveriančiai širdžiai“, – prieš vidurnaktį vigilijos dalyvius sveikino arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, kuris vadovavo Sekminių iškilmės Eucharistijai, o ją koncelebravo tėvai redemptoristai bei kun. Gintaras Blužas OFS.
„Po Sekminių apaštalus matome naujais žmonėmis“, – sakė vėliau homilijoje arkivyskupas Kęstutis apie apaštalų užsidegimą ir drąsą, kai ant jų nužengė Šventoji Dvasia. Arkivyskupas prisiminė pirmųjų Nepriklausomybės metų įkvėpimą, ypač „Gyvųjų akmenų“ bendruomenės, kai evangelizuotojai ir šlovintojai užsidegę ėjo į gatves, aikštes liudyti Kristaus.
Ganytojo žodžiais, kai Dvasia žengia į žmogaus širdį, jį įgalina, pripildo ir atskleidžia, dovanoja vienybės patirtį, kai visi yra broliai ir seserys, ir nebelieka svetimų. Šventoji Dvasia stiprina tikėjimą ir entuziastingą liudijimą.
„Mokiniai laukė, tikėjosi ir buvo pagauti. Ateik, Šventoji Dvasia, pripildyk mūsų širdis savų dovanų. Ateik, Šventoji Dvasia, į mūsų Tėvynę Lietuvą, į mūsų kraštą, į mūsų šeimas, į mūsų kartais pavargusiais širdis, praradusias entuziazmą ir karštį. Ateik ir uždek mūsų troškimą Tavimi pasitikėti ir Tau gyvenimą dovanoti. Uždek mūsų gyvenimą Tave garbinti kaip Mergelė Marija tai daryti kvietė Šiluvoje. Būk pagarbintas, Viešpatie, ir tavo Dvasia tetriumfuoja mūsų širdyse“, – šia invokacija užbaigė homiliją arkivyskupas Kęstutis,
Eucharistijos liturgijos pabaigoje ypatingai Sekminėms apšviestoje Šiluvos bazilikoje visiems – gyvai ar per transliacijas – šventusiems Šventosios Dvasios Atsiuntimą-Sekmines buvo suteiktas Bažnyčios palaiminimas.
Pokalbio ir vigilijos vaizdo įrašas