Baigiantis gegužei – Švč. Mergelės Marijos mėnesiui, tartum atidarydamos gyvosios piligrimystės šeštadienio žygių seką, į pirmąjį žygį leidosi moterų grupė. Gegužės 29 d. 25 moterys pasiryžo per dieną nueiti pėsčiomis 25 kilometrus maršrutu iš Betygalos į Šiluvą, o šiai dienai baigiantis per kūno nuovargį tryško dvasios džiaugsmas.
Po trumpo stabtelėjimo Šiluvos piligrimų informacijos centre moterys savo kelionę pradėjo Apsireiškimo koplyčioje. Čia jas prakalbino arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ, primindamas, kad piligrimystė padeda atrasti sritis, kur mums trūksta stabilumo, ir paprašyti Dievo sudėlioti pusiausvyrą mūsų gyvenime. Po perskaitytos 121 psalmės Raseinių savivaldybės rūpesčiu piligrimės autobusu buvo nuvežtos į tolimiausią šeštadienio piligrimystės vietą – Betygalą.
Pirmoji stotelė – prie Šv. Jono šaltinėlio – buvo skirta praktinei dienos informacijai ir paraginimui kelyje iki kito sustojimo apmąstyti, kokia intencija einame šį žygį, kokius savo gyvenimo „nestabilumus“ ar sunkumus nešamės, taip pat prisiminti 119 psalmę, kurioje psalmininkas prašo, kad šviestų Viešpaties veidas Jo tarnui, ir pakviesti Dievą mums nusišypsoti šiame žygyje – sutikti Jį.
Po trumpos ekskursijos su vietos gyventoja Ramute Maslauskiškių vandens malūne prisėdome pagrindinio dienos mokymo. Jame sesuo Evelina Lavrinovičiūtė MVS priminė apie pasiaukojimo Jėzui per Mergelę Mariją reikšmę. Primindama, kas sugundė Ievą, vargdienių sesė kvietė apsispręsti už nesavanaudišką meilę. Pavesti visus mylimus ir rūpimus žmones Dievui su visišku pasitikėjimu, kad Jis veiktų jų gyvenime taip, kaip reikia. Pasak ses. Evelinos, juk viskas yra dovana, o ne mano pastangų vaisius, todėl ji kvietė pažvelgti į savo maldą, troškimus. Šį, vėliau ir antrąjį, paremtą šv. Jono Pauliaus II, šv. Motinos Teresės, šv. Maksimilijono Kolbės mintimis, mokymą lydėjo bendra Rožinio malda.
Taip keliaudamos padubysiu, Maironio keliu, papuoštu ne tik gražiais poeto eiles primenančiais akcentais, bet ir nuostabaus grožio gamta, kur pievos keitė miškus, o lygumos – kalvas, pasiekėme Dvarviečius, o čia prieš tęsdamos kelionę drauge stiprinomės karšta sriuba ir užkandžiais iš savo kuprinių. Po trumpo atokvėpio, perėjus Luknės slėnį, trumpas stabtelėjimas laukė Kaulakiuose kaip pasirengimas naujam etapui – asmeniškai apmąstyti Rožinio Kančios slėpinius. Čia prisijungus kun. Peteriui Herteliui CSsR ir toliau keliaujant tyloje, buvo galimybė atlikti išpažintį ar tiesiog pasikalbėti dvasinėmis temomis. Po paskutinio atokvėpio prie Akstinų mokyklos apmąstymą skatino dar viena mintis apie dykumą ir dar viena bendra malda – ketvirtoji Rožinio dalis apmąstant Garbės slėpinius.
Kelias buvo tikrai netrumpas – daugelis piligrimių skaičiavo 28–29 kilometrus savo žingsniamačiuose, tačiau kupina vilties, maldos, bendrystės, fizinio išbandymo ir dėkingumo diena baigėsi Šiluvos bazilikoje švenčiant Eucharistiją, kuriai vadovavo kun. Peteris Hertelis CSsR. Mišių pabaigoje visos norinčios moterys galėjo atsiliepti į skaitomą maldą ir pasiaukoti Jėzui per Mergelę Mariją.
Po dienos kelionės kartu vakarieniaujant, nors ir jautėsi fizinis nuovargis, visų akyse tryško džiaugsmas. Kelios moterys dalijosi, kad išgyveno keturias Rožinio dalis per dieną. Retai kuri turėjome tokią patirtį – galėtų atrodyti nuobodžiai, bet einant tai buvo puiki galimybė apmąstyti visą Jėzaus gyvenimą. Buvo tobula diena – dalijosi kita. Kitą dieną gauta žinutė – vis dar gyvenu gražiausiais žygio prisiminimais... Atrodo, tik keletas išsakytų minčių, bet iš kiekvienos širdies tryško džiaugsmas, dėkingumas Dievui ir viena kitai, ir, žinoma, linkėjimas – iki kitų piligrimysčių!
Visą informaciją apie birželio mėnesio gyvosios piligrimystės žygius (vyrams, šeimoms, jaunimui ir visiems), taip pat maršrutus, kuriuos galime eiti pavieniui, su savo šeima, bendruomene ar parapija, galima rasti piligrimyste.lt ir siluva.lt
Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė
