Fotografas Erlendas BARTULIS
Kauno arkivyskupijoje minint Maldos už krikščionių vienybę savaitę sausio 20 d. vakare mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje surengtos Ekumeninės pamaldos. Jose dalyvavo septynių Kaune veikiančių krikščioniškų Bažnyčių dvasininkai bei lektoriai, stačiatikių choras, liuteronų kantorė, jaunieji baptistų giedotojai ir katalikų jaunimo „Vynmedžio“ chorelis, taip pat nemažai šių bendruomenių narių. Pamaldoms vadovavo katalikų kunigas – Kauno I dekanato dekanas, parapijos klebonas mons. Vytautas Grigaravičius. Po pamaldų bendruomenės buvo kviečiamos į bendrą agapę.
Fotografas Erlendas BARTULIS
Stačiatikių bažnyčios choro giesme pradėtų pamaldų pradžioje prie didžiojo altoriaus procesijoje atėjo Kauno stačiatikių Apreiškimo Švč. M. Marijai katedros kun. Igoris Rinkevičius, Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčios kun. Saulius Juozaitis ir diakonas Arūnas Žydaitis, Kauno evangelikų reformatų parapijos lektorius Jonas Žiauka, Kauno jungtinės metodistų bažnyčios kun. Remigijus Matulaitis bei lektorius Jonas Baltrušaitis, Kauno evangelikų krikščionių baptistų bažnyčios pastorius Vladimiras Sereda, Kristaus Prisikėlimo parapijos vikaras kun. Nerijus Šmerauskas, Marijos radijo programų direktorius kun. Kęstutis Kėvalas. Bendroje maldoje taip pat dalyvavo Kauno sentikių bendruomenės vyresnysis Ivanas Fiodorovas.
Fotografas Erlendas BARTULIS
Visi tą vakarą, kaip vienos Bažnyčios šeimos vaikai, aktyviai dalyvavo bendroje maldoje (kiekvienam užėjusiam į bažnyčią pamaldų rengėjai buvo įteikę iš anksto parengtus tekstus), klausėsi Dievo žodžio. Žodžio liturgijoje, išklausius Šventojo Rašto skaitinius ir skelbiamą Evangeliją, dalyvavę dvasininkai pasakė trumpus įtaigius pamokslus.
Fotografas Erlendas BARTULIS
Kun. I. Rinkevičius ragino apmąstyti pasninką kaip labai svarbią priemonę dvasiškai augti ir artėti prie Dievo. Pasak stačiatikių dvasininko, pasninkas dažnai netinkamai suprantamas kaip mėsiškų valgių atsisakymas. Tai, jo žodžiais tariant, pirmiau dvasinis susivaldymas, savo egoizmo sumažinimas, be to – geri darbai, dėmesys kitam, gero linkėjimas. Pastorius V. Sereda priminė pirmųjų tėvų rojuje prarastą Dievo artumą – šio susvetimėjimo pavyzdys esanti šiuolaikinė visuomenė. Pasak baptistų dvasininko, krikščionys gali turėti vienybę, nes jie Dievą pažįsta per Jėzų Kristų. Tai jis sugriovė visokias sienas, tad ir krikščionys turi eiti į pasaulį su Jėzaus įsakymu: „Mylėkite vieni kitus.“
Fotografas Erlendas BARTULIS
Vėliau pamokslavęs kun. Saulius Juozaitis atkreipė dėmesį, jog džiugusis pasisveikinimas šiose pamaldose nėra toks lengvas, kaip gali atrodyti, – skamba kaip iššūkis ir šauksmas pačios krikščionių Bažnyčios pradžios, kuri gyvai matoma Apaštalų darbų knygoje. Kristaus mokymas, kuriuo rėmėsi jo pirmieji mokiniai, tarpusavio bendravimas, malda – štai kas, pasak liuteronų dvasininko, gali jungti krikščionis, nors ir suprantančius, kad skilusioje jų šeimoje yra ne viskas gerai.
Mons. V. Grigaravičius priminė, jog pasaulio nedermės ženklai, skriaudos, kančios – tai dėl rojuje parastos harmonijos. „Kristaus vardu maldaujame: „Susitaikinkite su Dievu!“ (2 Kor 5, 20) – šis apaštalo Pauliaus maldavimas, pasak katalikų dvasininko, aktualus šiandien ir galėtų būti krikščionių vienybės siekiu. Pamoksle išsakytas džiaugsmas, kad istorijoje krikščionys mokosi iš savo klaidų, nori vienybės ir eina jos link po žingsnelį.
Ypač jaudinantys maldos vienybės ženklai šiose pamaldose buvo bendrai kalbėti Nikėjos–Konstantinopolio tikėjimo išpažinimas, „Tėve mūsų“ malda, Krikščionių vienybės litanija, dvasininkų uždegtos žvakės susirinkusiųjų rankose ir ramybės palinkėjimas, iš naujo įžiebiantys susitaikinimo viltį.
