Nuotraukos – stop kadrai
Spalio 17-ąją, pradedant Sinodinį kelią vyskupijose, katalikų bendruomenė „Gyvieji akmenys“ surengė Atsinaujinimo dieną, kurioje pakvietė apmąstyti mokinystės tapatybę, o renginio tema pasirinko Evangelijos pagal Matą eilutės parafrazę „Eikite, padarykite mano mokiniais“ (plg. Mt 28, 19).
Saugantis, kad nebūtų sąlygų plisti pavojingai koronaviruso infekcijai, Atsinaujinimo diena buvo organizuojama nuotoliniu būdu, o per transliacijas Katalikų medijų centro bei „Gyvųjų akmenų“ YouTube kanalais prisijungė bemaž 1500 tūkst. dalyvių. Renginys išlaikė įprastinę formą: tai konferencijos, šlovinimas, charizminė malda bei sekmadienio Eucharistijos šventimas, kuriame kartu su kardinolu Sigitu Tamkevičiumi SJ melstasi ir už Bažnyčioje prasidėjusį sinodinį procesą.
Mokinystė išauga iš apsisprendimo
„Jėzus mane kviečia būti Jo mokiniu“ – taip pat pavadintą konferenciją pristatė renginio svečias iš Austrijos, jau 50 metų Europoje tarnaujantis pasaulietis misionierius, trijų vaikų tėvas Bruceʼas Clewettas iš Europos bendruomenių tinklo (ENC; šio tinklo dalis yra ir „Gyvieji akmenys“ Lietuvoje).
Pasak svečio, pasaulietinis terminas „mokinystė“ gyvavo nuo pirmųjų amžių ir reiškė būti pakviestam sekti mokytoją. Tai būdavo didelė garbė. Mokytojai iš rabinų mokyklos pakviesdavo pačius geriausius. Pagal įprastinę sampratą, mokytojas neturėjo būti mokinių draugas. Tačiau Jėzus mokinystei suteikė naują – draugystės – aspektą, sakydamas: „Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus aš draugais vadinu“ (Jn 15, 15).
Konferencijoje pabrėžta, jog noras sekti Jėzų turi tapti sąmoningu apsisprendimu. Jėzaus mokiniai, paprasti žvejai, paliko žvejybą, kuria rėmėsi jų gyvenimas, ir tai nebuvo mažas, nereikšmingas žingsnis. Konferencijos vedėjas atkreipė dėmesį į Evangelijos eilutę: „Jei kas ateina pas mane ir nelaiko neapykantoje savo tėvo, motinos, žmonos, vaikų, brolių, seserų ir net savo gyvybės, – negali būti mano mokinys“ (Lk 14, 26). Kaip ją turėtume suprasti? Pasak svečio, žydų kultūrai buvo būdinga tai, kas labai brangu, vertinga, nusakyti priešpriešinimu, jog kita yra niekai. Tad šia eilute, svečio mintimi, Jėzus sako: net ir tie, kuriuos mylime, yra menkesni, palyginti su Jėzaus meile.
Svečias pabrėžė mokymąsi per pameistrystę, tai yra praktiką. Maldos neišmoksi kitaip, nei melsdamasis, evangelizuoti – kitaip, nei eidamas pas žmones, priimti Šventosios Dvasios dovanas – kitaip, nei jas praktikuodamas. Sunkios, nepalankios sąlygos bei aplinkybės – tai Dievo noras išmokyti sunkių pamokų. Turime išmokti džiaugtis ir dėkoti už pataisymus iš Šventosios Dvasios.
Kodėl kartais su krikščionimis kiti žmonės nenori turėti reikalų? Misionieriaus Bruceʼo Clewetto žodžiais, mesijinis mokinys turi būti „normalus“ krikščionis. Šie krikščionys – gyvi žmonės. Jie gali būti pilni bėdų, bet jų gyvenimas galiausiai nurodys į Jėzų. Pasak svečio, Europos gyventojai turi ne tik išgirsti Evangeliją, bet ir pamatyti ja gyvenančiųjų.
Mokinystė – tai trokšti daugiau
Antrąją konferenciją „Pranašiškoji mokinystė – kaip tai įmanoma?“ vedęs Aidas Markauskas iš „Naujosios Sandoros“ bendruomenės atkreipė dėmesį į muitininko Zachiejaus istoriją Evangelijoje pagal Luką. Kvietė sau užduoti klausimą: kur aš sutikau Jėzų, kurio žvilgsnis perkeitė mane, kaip toks perkeitimas įvyko susidūrus Jėzaus ir Zachiejaus žvilgsniams? Jei trūksta tikėjimo, pasak liudytojo, žmogui reikia turėti drąsos – įlipti į savo šilkmedį, kad pamatytų Jėzų.
Aidas liudijo, kaip su bendruomenės draugais nusiteikė prašyti Šventosios Dvasios dovanų, kurių labiausiai norėtų (plg. Jėzaus klausimą neregiui: „Ko nori, kad tau padaryčiau?“, Lk 18, 41). Tai yra nusiteikė prašyti ir trokšti daugiau. Pasak Aido, Viešpats nuolat guodžia, palaiko žmogų, tačiau Jam reikia mokinių, nes mokinystė, antgamtinis gyvenimas, pranašystė dovana yra kur kas daugiau.
„Jėzus nori nuveikti mumyse daugiau. Jis žengdavo vis pirmyn, niekas nespėdavo pasistatyti palapinių Jo kelyje“, – sakė narys minėtos katalikų evangelizacinės bendruomenės, kuri dabar organizuojamu Maldos skydu žengia į dar nepažintas teritorijas.
Pasišventimo mokinystė, kai grumtynes laimi Dievas
Prieš charizminę maldą apie troškimo ir pasišventimo mokinystę kalbėjo Rūta Šalaševičienė. „Gyvųjų akmenų“ bendruomenės koordinatorė apžvelgė mokinystės kelionės etapus. Pirmiau būname tik užgaidų ir įstatymų žmonės. Ir tik išgyvenus Dievo meilę prasideda malonės gyvenimas. Rūta liudijo, jog tuo viskas nesibaigė jos gyvenime. Kaip tik tada viskas ėmė strigti. Tai būna neišvengiamas naujas etapas, kai prasideda maištas, grumtynės su nuodėme. Didžiausias gėris, pasak Rūtos, kai šias grumtynes žmogaus gyvenime Dievas laimi.
„Jėzus neleido pabėgti, padėjo apsikabinti kryžių, pasirinkti tai, ko pats nepasirinkai“, – sakė Rūta, paliudydama pasišventimo mokinystę, kuriai abu su vyru Antanu, palikę savo geras profesijas, atsidavė, apsispręsdami būti misionieriais. Rūtos liudijimas pabaigoje išsiliejo ašarų malone, dalijantis išgyvenimais, kaip identiškai, su ta pačia Jėzaus meile, iškeliauja į amžinybę visai skirtingos dvasinės patirties Dievo žmonės, o kitiems tokiose skausmingose situacijose belieka tik šlovinti Dievą iškėlus rankas.
Mokinystės pavyzdys
Užbaigiant Atsinaujinimo dieną ir švenčiant Eucharistiją, savo liudijimu homilijoje pasidalijo ir kardinolas Sigitas Tamkevičius. Jis sakė, jog apsisprendimas kunigystei greičiausiai gimė dar tada, kai būdamas nedidelis mokinys susiruošė atlikti „gyvenimo išpažintį“, po kurios širdyje išgyveno didžiulį džiaugsmą.
„Mūsų mokinystė primygtinai reikalauja įsisavinti pagrindinius Jėzaus mokinio bruožus – romumą ir nuolankumą, bet tai nelengva. Mes dažnai būname labai panašūs į anuos Jėzaus mokinius – vis veržiamės į priekį ir norime būti labai svarbūs. Net darydami gerus darbus, nepajėgiame išlaikyti romumo; sutikę mažiausias kliūtis, pykstame ir kaltiname, koks sugedęs pasaulis, niekas nenori mūsų klausyti ir keistis į gera. Dar sunkiau pripažinti, kai klystame ir nusidedame“, – be kita, sakė kardinolas, ragindamas tarnystėse pirmiausia siekti Dievo karalystės augimo.
Jau numatytos 2022 metų Atsinaujinimo dienos. Jos vyks sausio 30 d., balandžio 10 d. ir spalio 16 d.
Atsinaujinimo dienos vaizdo įrašas
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
