Nuotraukos – Renatos Dubauskienės ir Vaidos Spangelevičiūtės-Kneižienės
„Pandemijos poveikis įveikiamas bendryste“, – sakė Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, spalio 20 d. sveikindamas savo brolius kunigus, susirinkusius į pirmąją po vasaros pertraukos ugdymo konferenciją. Ji vyko konferencijų salėje, laikantis saugių atstumų, o esminis darbotvarkės klausimas buvo Bažnyčioje praeitą sekmadienį prasidėjęs Sinodinis kelias. Jį kunigams pristatė pats arkivyskupas bei Sinodinio kelio Lietuvoje koordinacinės grupės narė bei Kauno arkivyskupijos sinodinės grupės koordinatorė drauge su kunigu Artūru Kazlausku, arkivyskupijos kurijos Sielovados skyriaus vadovė Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė.
Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas atkreipė dėmesį, jog Sinodo mintis – tai popiežiaus Pranciškaus inicijuotas globalaus masto „pasikalbėjimas“ apie Bažnyčią šiandien, ir šis pokalbis Bažnyčioje vyks pasauliniame kontekste. Pasak ganytojo, Kauno arkivyskupijai sinodiškumas nėra visiškai nepažinta žemė – kelio, kaip kalbėtis drauge, pradžią parodė 2003–2007 metais vykęs arkivyskupijos antrasis sinodas, kai arkivyskupijai ir šiam sinodui vadovavo kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ.
„Tai labai įdomus pokalbis, galima sakyti, pirmą kartą Bažnyčioje buvęs per Vatikano II Susirinkimą. Jis padarė žingsnį į sinodiškumą, kai popiežius įkūrė Vyskupų Sinodą kaip pagalbą, kuris, rinkdamasis kas kelerius metus, yra išplėtojęs ne vieną temą“, – kalbėjo arkivyskupas, pabrėždamas ir tai, jog Sinodas yra dvasinė patirtis, kai klausoma Šventosios Dvasios, kalbančios visai Dievo tautai.
„Kuo daugiau mes turime pokalbio dalyvių, tuo optimalesnis Viešpaties vedimo rezultatas. Pats Sinodas prasideda su paraginimu kreiptis pagalbos į Šventąją Dvasią specialia malda. Pirmiausia – prašyti parodyti, kur mums eiti“, – kalbėjo arkivyskupas, atkreipdamas dėmesį, kaip tai svarbu, kai pasaulis išgyvena įtampą dėl pandemijos, klimato kaitos, augančios visuomenės poliarizacijos. O ir pačiai Bažnyčiai suduotas stiprus smūgis kalbant apie seksualinių nusikaltimų skandalus. Gali kilti tendencija užsidaryti, nematyti, kokiu būdu Bažnyčia galėtų gyvuoti pasaulyje.
„Sinodiškumo kelias yra tai, ko Dievas laukia iš Bažnyčios trečiajame tūkstantmetyje. Kalbėtis – yra tas kelias“, – dalijosi mintimis arkivyskupas Kęstutis.
Ganytojas atkreipė kunigų dėmesį, jog būtina, nors gal ir nelengva į Sinodinį kelią įtraukti pasauliečius; kartu drąsino sakydamas, jog pamažu slopsta ir tas pasipriešinimo kontekstas, kuris iš pradžių, pavyzdžiui, lydėjo sužadėtinių rengimą, ALFA kursą, sakramentams besirengiančių vaikų tėvų katechezes. Tokie pasauliečiai neretai tampa net artimiausiais klebonų bendradarbiais, pastoracijos tarybų nariais.
„Net jei kažko labai didelio nepasiūlysime ir neišrasime pasauliniame kontekste, brangiausia šio Sinodo pasekmė bus kalbėjimosi įgūdis, drąsa, pakvietimas, užkalbinimas, taip pat ir tų, kurie yra už Bažnyčios. Žmonės labiau Bažnyčioje yra įpratę mūsų klausytis, o mes kalbėti. Čia turime „apversti eismą“ sakydami: jūs kalbėkite – ką jūs jaučiate, galvojate?“, – dalijosi su kunigais ganytojas, kaip turės vykti šis sinodinis procesas, kas jame kviečiami dalyvauti. Kunigai paraginti susipažinti su Sinodo Vademecum ir būti pasirengusiems perteikti jį žmonėms, o sinodinių grupelių susitikimuose veikti be išankstinių nuostatų, nesutelkti dėmesio vien į rūpesčius, bet eiti su viltimi, kad viskas bus gerai – juk Viešpats vis tiek išves, apaštalo Pauliaus žodžiais, į kokią nors salą. Sinodas – tai ir metas pasvajoti drauge, kaip norėčiau, kad atrodytų mano bendruomenė, mano Bažnyčia.
Arkivyskupas šia proga pristatė kunigams Kauno arkivyskupijos sinodo diecezinę grupę, kurios 24 nariai atstovaus ir telks sinodiniam atsiliepimui pačias įvairiausias žmonių grupes.
Gaires, kaip Sinodinis kelias galėtų vykti arkivyskupijos parapijose, kaip organizuoti sinodinį susitikimą, kunigams pristatė Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė.
„Sinodas buvo labai netikėtas, ir pirma reakcija – gal ne laiku, juk pandemija, žmonės nesusirenka... Bet ilgainiui aiškėja, jog dabar gal kaip tik tas laikas, kai galime iš naujo keliauti kartu, ieškoti būdų, kaip vieniems su kitais pasikalbėti. Sinodiniai susitikimai ir svarstymai – tai pirmiausia ne dokumentų rengimas ir siuntinėjimas, bet dvasinis procesas, kuris turėtų vykti su malda, kai reikia klausyti, ką Dievas kalba, tada išgirsti Jo balsą, kalbantį per kitus, paskui pasidalyti, ką pats manai. Tad pagalvokim, kaip tai praktiškai pritaikyti savo bendruomenėje, ir pabandykim“, – sakė Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė.
Kunigams buvo pristatyta Sinodinio kelio Lietuvoje organizacinė struktūra, kurią sudarė šio kelio mūsų šalyje koordinacinė grupė, vadovaujama LVK paskirto sinodinio proceso Lietuvoje referento ir pagrindinio koordinatoriaus vyskupo Algirdo Jurevičiaus (visa medžiaga pateikiama sinodas.katalikai.lt). Vyskupijoje už Sinodinį kelią atsakingas vietos vyskupas. Minėtoje Sinodo grupėje iškart spręstas klausimas, kaip šiame kelyje neapsiriboti vien Bažnyčioje esančiais žmonėmis. Įtraukti taip pat ir tuos, kurie nėra įsipareigoję parapijoje, bet tarnauja institucijose, vienuolijose bendruomenėse, įvairiose organizacijose. Tad susitikimai galėtų vykti ir parapijose, ir kitose bendruomenėse, ir vyskupijos mastu.
Vaida pabrėžė, jog Sinodiniame kelyje norima pakalbinti, išgirsti ir tuos žmones, kurie lieka neišklausyti. Vienas iš būdų – pasiekti anketomis tikėjimo nepraktikuojančius ir save Bažnyčiai nepriskiriančius žmones, pakviečiant išsakyti nuomonę, pasidalyti patirtimis ir įžvalgomis. Vienas iš klausimų – ką pasiūlytų Bažnyčios augimui, kas galėtų keistis.
„Vyskupijos sinodinė komanda yra pasiruošusi susitikti su žmonėmis, kurie turėtų būti moderatoriai parapijose – jie suburia žmones vietose, gali kartu su klebonu ieškoti jų ir už Bažnyčios ribų. Kiekviena parapija ieškotų būdų, kaip tai padaryti bendruomenei artimiausiu būdu“, – sakė Vaida, atkreipdama dėmesį, jog jei pandemijos situacija blogės, tai susitikimus bus galima rengti nuotoliniu būdu.
Arkivyskupijos sielovados komanda kiekvienai temai rengia vaizdo pristatymą su Dievo žodžio ištrauka, skaidrėmis, klausimais pasidalijimui (medžiaga pirmąja tema bus pristatoma lapkričio antroje pusėje). Tai galimybė kūrybiškai tuo pasinaudoti parapijų susitikimuose, kur svarbi malda, dalijimasis. Tikslas yra išgirsti žmonių nuomonę, kad jie turėtų galimybę išdrįsti pasakyti, kaip jie mato, kas jiems skaudu ir svarbu. Be to, kunigai ir parapijiečiai galėtų pasikalbėti bent su keliais žmonėmis ir jų lankomose mokyklose, ligoninėse ar kitose įstaigose.
Kunigų labai prašyta kviesti, raginti žmones įsitraukti į sinodinį procesą. Per artimiausias dvi savaites (iki lapkričio 5 d.) iš kunigų laukiama pristatomų parapijų sinodo grupelių moderatorių (el. p. adresu sinodas@kaunoarkivyskupija.lt), jiems bus rengiami mokymai (pirmieji – jau lapkričio 8–13 d.) ir toliau jie tiesiogiai dirbs su žmonėmis vietos bendruomenėse.
Konferencijos pabaigoje arkivyskupas apžvelgė valstybės bei visuomenės aktualijas ir Bažnyčios laikyseną, taip pat aptarti einamieji sielovados klausimai. Artimiausią veiklą pristatė Jaunimo centro vadovė Agnė Grigaitytė ir koordinatorė Monika Žydeliūnaitė. Per Kristaus Visatos Valdovo (Kristaus Karaliaus) iškilmę lapkričio 21-ąją bus švenčiama XXXVI Pasaulio jaunimo diena. Jaunimo centras šia proga lapkričio 19–20 dieną organizuoja Sielovados pagalbininkų akademiją ir kviečia po keletą jaunų žmonių iš arkivyskupijos parapijų, rektoratų atnaujinti įkvėpimo savo veikloms. Kunigas Liutauras Vilėniškis pristatė pašaukimų sielovados bendradarbių pradedamą Samuelio kursą.
Kitas kunigų susirinkimas – lapkričio 10 d.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
