Nuotraukose – stop kadrai
„Palaiminimai parodo, kokiems aukštiems idealams esame sukurti“, – sakė Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, lapkričio 1-ąją arkikatedroje bazilikoje vadovaudamas Visų Šventųjų iškilmei.
Pasak ganytojo, šio sekmadienio Evangelija – Kalno pamokslo palaiminimai iš Evangelijos pagal Matą (5, 1–12) – kreipė žvilgsnius į šventuosius – į žmones, kuriems pavyko tapti laimingiems, nes jie pasiekė prasmę ir jų gyvenimas tapo Dievo malonės įsikūnijimu konkrečiame laike, aplinkybėse, konkrečiame žmoguje.
„Šventieji tapo tuo, apie ką yra Dievo svajonė kiekvienam“, – kalbėjo ganytojas Visų Šventųjų sekmadienį. Šia proga homilijoje buvo cituojamas popiežiaus Pranciškaus apaštališkasis paraginimas Gaudete et exsultate apie pašaukimą į šventumą šiuolaikiniame pasaulyje perduodant jame išreikštą Šventojo Tėvo padrąsinimą, jog šventumas yra įmanomas kiekvienam pagal jo pašaukimą. „Mes irgi keliaujame į šventųjų bendriją, o jei trūksta drąsos ir įkvėpimo, prašykime jų užtarimo“, – sakė arkivyskupas.
Mintimis apie šventuosius ir šventumą arkivyskupas Kęstutis Kėvalas pasidalijo ir LRT dokumentinėje apybraižoje „Ir šventieji vaikščiojo žeme“ (jos scenarijus autorė ir režisierė Zita Kelmickaitė), kuri buvo filmuota Kaune ir televizija pirmadienio vakarą ją parodė savo žiūrovams pagrindiniu kanalu. Be kita, arkivyskupas joje atkreipė dėmesį, jog daugybė žmonių, ir nepripažinti šventaisiais, Dievo akyse yra šventi. „Jie išskleidė savo gyvenimus tobuliausiai, kaip tai jiems buvo įmanoma“, – sakė arkivyskupas Kęstutis Vėlinių išvakarėse laidoje, skirtoje plačiajai visuomenei.
„Te Viešpats guodžia mūsų širdis viltimi, dovanojama mums kiekvienam asmeniškai Jo prisikėlimu“, – ganytojiškuoju padrąsinimu pasidalijo arkivyskupas lapkričio 2-ąją, Mirusiųjų minėjimo dienos (Vėlinių) iškilmėse Kauno arkikatedroje.
Šią dieną susirinkusieji į pamaldas ar per jų transliacijas arkivyskupijos bei Delfi kanalais šia Bažnyčios teikiama proga buvo raginami prisiminti savo mirusiuosius, padovanoti jiems maldą ir padėką, paprašyti, kad gerasis Viešpats priimtų į Dangaus Karalystės piliečių eiles.
„Šią dieną nebereikia titulų, esam visi broliai seserys ir, pasak šventojo Pranciškaus Asyžiečio, stojam sesės mirties akivaizdon“, – sakė savo homilijoje arkikatedroje diakonas Darius Chmieliauskas, atkreipdamas dėmesį, jog mes, lietuviai, mėgstam „gražias laidotuves“. Be kita, yra ištyrinėta, jog sovietmečiu procesijų, skambinimo varpais draudimai per laidotuves ypač paskatindavo lietuvius drąsiai pasisakyti prieš tuometę valdžią.
Diakonas pasidalijo popiežiaus Pranciškaus padrąsinimais iš Amoris laetitia apie mūsų laikyseną mirties akivaizdoje. Popiežius kalba, jog nors ir netekome brangaus žmogaus, mums vis dar liko atlikti kokią nors užduotį, todėl nieko gero ištęsti kančią. Be, kita pabrėžta, jog pripažindami mirtį galime jai ir pasirengti, o bendravimo su mirusiaisiais būdas yra melstis už juos.
„Bažnyčia moko švęsti ir mirtį. Mirtis nėra apie mirtį, ji – apie gyvenimą. Tegul Mergelė Marija, kurios šaukiamės paskutinę akimirką, išmoko ruoštis mirčiai ir ją priimti, išmoko mylėti tuos, kurie dar šalia mūsų“, – sakė diakonas Darius.
Po šventųjų Mišių arkikatedroje buvo einama gedulinė procesija, aplankant arkikatedroje palaidotųjų dvasininkų kapavietes ir prie jų pasimeldžiant.
Visų Šventųjų išvakarėse, spalio 31 d. vakarą, Kauno valstybinis choras, bendradarbiaudamas su Kauno miesto simfoniniu orkestru, arkikatedroje bazilikoje atliko Roberto Schumanno „Requiem“, skirtą paminėti profesoriui Petrui Bingeliui (1943–2020).
Lapkričio 3-iosios vakare arkikatedroje bus aukojamos šv. Mišios už mirusius Kauno akademinės bendruomenės narius bei jų artimuosius. Organizuoja akademinės sielovados bendradarbiai.