Sinodinio kelio susitikimų moderatoriai, kuriuos jau išsirinko parapijos ar kitos bendruomenės, lapkričio 11–13 d. vakarais rinkosi į mokymus. Jie vyko Kaune, Kėdainiuose ir Šiluvoje, kad žmonėms būtų patogiausia laiko ir atstumų atžvilgiu.
Mokymus organizavę Sinodinio kelio arkivyskupijoje koordinatoriai džiaugiasi moderatorių gausa, kuri, žengiant tik pirmuosius sinodinio proceso žingsnius Kauno arkivyskupijoje, atskleidžia, kad daug žmonių jau supranta Sinodo prasmę Bažnyčioje, yra nusiteikę aktyviai jame dalyvauti. Mokymuose dalyvavo bemaž 170 žmonių, o tai reiškia, kad šios pajėgos keliauja į vietos bendruomenes ir jose, taip pat ir už bažnyčios ribų, telks žmones į sinodinius susitikimus.
Sinodas. Kas tai?
Kas yra Sinodas, kam jis reikalingas, kodėl jis vyksta šiame laike, kodėl jis atsirado Dievo / Šventojo Tėvo plane – šiais klausimais su moderatoriais pasidalijo pirmajame pranešime Sinodinio kelio arkivyskupijoje koordinatorius kunigas Artūras Kazlauskas.
Be kita, jis pakvietė šį susitikimą pradėti malda Šventajai Dvasiai, atkreipdamas dėmesį, jog būtent ši VI amžiuje šv. Izidoriaus Seviliečio parašyta malda buvo kalbama prieš visus Bažnyčios susirinkimus, be to, ir prieš kiekvieną Vatikano II Susirinkimo sesiją. Buvo pastebėta dar viena istorinė ir sykiu dvasinė aplinkybė: pirmasis Jeruzalės krikščionių susirinkimas (pirmasis Bažnyčios susirinkimas) iš Apaštalų darbų knygos.
„Šis pirmasis Bažnyčios susirinkimas, sprendęs, ar krikščionys gali būti ne žydai, parodė, jog Bažnyčia, kai jai reikia kokio sprendimo, tariasi, yra kartu“, – sakė kunigas Artūras, atkreipdamas dėmesį, jog pasibaigus Vatikano II Susirinkimus kas kelerius metus buvo pradėti šaukti Vyskupų sinodai pasitarti įvairiausiais bendruomenių klausimais.
Popiežius Pranciškus, rengiantis Vyskupų sinodui (jis vyks 2023 m. spalį), dabar kviečia aptarti Bažnyčios sinodiškumo temą norint, kad Bažnyčia taptų vis labiau sinodinė, tai yra keliaujanti drauge. Popiežiaus žodžiais, jei Bažnyčia nebekeliauja tampa sena miela draugija, laikančia Šventąją Dvasią narvelyje.
Pranešime atkreiptas dėmesys, jog kiekvienas krikščionis turi tą patį pašventinimą – Krikštą, kuris visus daro lygius. Iš to kyla kiekvieno Bažnyčios nario orumas ir garbingumas. Tad Sinode visi kviečiami melstis, klausytis ir išsakyti tai, ką Šventoji Dvasia sakys; Šventoji Dvasia kalba per visus pakrikštytuosius, o popiežius sako dar drąsiau: net per nekrikštytus.
„Tai yra Sinodas, kai nei vienas nėra per mažas, per kvailas ar negabus, ar labiau tinkamas. Mes visi lygūs Krikšte“, – kalbėjo kunigas Artūras, pabrėždamas, jog kunigai turėtų sėstis kartu su Dievo tauta: jiems Sinode neskirta vadovaujamo vaidmens. Įšventintieji bendruomenių vadovai eina su Dievo tauta, tačiau nebūtinai visada jos priekyje.
„Jūs realiai moderuosite ne diskusiją, ne parlamentą, ne pasisakymus, bet maldos laiką“, – sakė moderatoriams kunigas A. Kazlauskas, pasidalydamas mintimi, jog Sinodo esmė – ne finaliniai dokumentai, kuriuos turime padėti parengti. Nuo šito Sinodo turėtų prasidėti Sinodinė Bažnyčia, įsiklausanti ir kalbanti.
Ką turime savo rankose?
...Ir kaip galima tai daryti? Apie tai ir apie medžiagą (ji kas mėnesį bus skelbiama sinodas.katalikai.lt), priemones, 7 svarstomas temas bei susitikimų pobūdį su moderatoriais kalbėjosi Sinodinio kelio Lietuvoje koordinatorių grupės narė bei Sinodinio kelio arkivyskupijoje koordinatorė Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė.
„Dėl daugybės Sinodo rengimo dokumentų darosi aiškiau, o iš kitos pusės supranti, jog paliekama daug kūrybos ir laisvės. Ir čia yra ta vieta veikti Šventajai Dvasiai. Dėl to mums reikia vieniems kitų, kad Šventoji Dvasia veiktų“, – sakė Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė, akinusi susirinkusius, jau turinčius ir kitų įsipareigojimų savo bendruomenėse, priimti Sinodo iššūkį, padovanoti savo pastangų, kad Bažnyčia galėtų keistis, nenubrėžiant jai pesimistinės ateities ir leidžiant Viešpačiui mus nustebinti.
Pasak Sinodinio kelio koordinatorės, šiame kelyje mokomės kalbėti ir tarpusavyje, ir su likusia Bažnyčios, visuomenės dalimi. Moderatoriai gali pakviesti kalbėtis kitus, ir ne tik parapijoje jau veikiančias grupes, bet ir surengti atvirus susitikimus tikintiesiems ar susitikti nebažnytinėje erdvėje su esančiais toliau nuo Bažnyčios. Popiežius ragina išgirsti visus.
„Leiskime, kad susitikimas vyktų ir tai vestų į dialogą“, – sakė Vaida, atkreipdama dėmesį, jog galbūt tikrai atėjo laikas „išsišluoti namus“ ir būti Bažnyčia, kuri laukia kiekvieno. Moderatoriams buvo perteikti popiežiaus perspėjimais nepasiduoti ypač formalizmui, o klausyti, ką žmonės kalba, ir atpažinti, ką Šventoji Dvasia tuo nori pasakyti.
Pokalbio grupėje moderavimas
Šia tema iliustruotą pranešimą parengęs Kauno arkivyskupijos Sinodinės darbo grupės narys, Carito direktorius Arūnas Kučikas atkreipė dėmesį į moderatorių užduotis – pastebėti, surinkti žmones ir organizuoti pokalbius. Susitikimuose svarbi ir jaukesnės aplinka, atmosferos sukūrimas, svarbu net ir sėdėjimo tvarka, pokalbio temos pristatymas.
„Moderatorius nėra temos ekspertas, tai nėra jo vaidmuo. Jis atsakingas, kad vyktų pats pokalbis“, – sakė Arūnas, drąsindamas žmones, kaip kurti susitikimų atmosferą, kurioje nebūtų galima kitų pertraukti, kritikuoti ar pajuokti. Kiekvienas sinodinio susitikimo dalyvis bus svarbus, ir gali prireikti moderatorių „meistrystės“ pastebint visus – kai kada padrąsinant, kai kada sugrąžinant į laiko ar temos rėmus. Carito vadovas drąsino susitikimams ir su „paribio“ žmonėmis, išklausant juos, kokių jie turi lūkesčių Bažnyčios atžvilgiu.
O kaip be Moderatoriaus?
Kodėl jo užduotis labai svarbi? Į ką atkreipti dėmesį, kad atsilieptume, ko Dievas nori šiame laike? Mintimis dalijęsis Sinodinio kelio Lietuvoje darbo grupės narys diakonas Darius Chmieliauskas prisipažino, jog žinia apie Sinodą jam sukėlė dvejopus jausmus: ir kilusį entuziazmą, ir rezignaciją. Juk vyko ir arkivyskupijos sinodas, ir simpoziumas, tik ar viskas įgyvendinta?
Diakonas atkreipė dėmesį, kad pats popiežius Pranciškus sakė suprantantis, jog daug kas Sinode bus atlikta formaliai. Jei pats popiežius tai supranta – tai teikia lengvumo. Atrodo, jog popiežiaus mintis – Bažnyčios atsinaujinimas ne naujais susirinkimais. Šis sinodinis kelias – tai tarsi, galėtume sakyti, projektas įgyvendinti Vatikano II Susirinkimo nutarimus vietos bendruomenėse. Ir tai, pasak Dariaus, ypač aktualu Lietuvoje, kurios Bažnyčia buvusio apaštalinio nuncijaus Lietuvoje buvo įvardyta kaip dar labai klerikalinė, kur per 30 Nepriklausomybės metų mažai kas keitėsi.
Kaip įkvėpimo šaltinį, diakonas pakvietė skaityti popiežiaus sinodinių minčių „esenciją“, pasakytą Romos vyskupijai (lietuvių kalba spausdinama lapkričio „Artumoje“).
„Esame pakviesti gyventi istoriniais laikais, įgyvendinti, ką Vatikano II Susirinkimas pradėjo. Bažnyčia atranda save vis labiau ir galiausia ateina iki savo prigimties. Sinodiškumas yra Bažnyčios prigimtis, forma, misija ir gyvenimas. Sinodo esmė – išgirsti, ką žmonės kalba, patiria, eidami į bažnyčią, neidami ar nusigręždami nuo jos“, – sakė diakonas Darius, pabrėždamas, jog išgirstos žmonių nuotaikos, kuo jie gyvena, jei ir nenueis labai toli, iki dokumentų, bus aukso vertės vietos bendruomenei, klebonams ir skatins atsiliepti. Viltį teikia, jei nors mažas akmenėlis nuriedės iš to Šventosios Dvasios pūstelėjimo...
Parengta pagal moderatorių susitikimo Kaune medžiagą
Vaizdo įrašas
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
