Lapkričio 18 d. popietę Kauno akademinės sielovados komanda pakvietė į akademinę diskusiją „Dabartiniai iššūkiai. Kas mūsų laukia?“ Diskusijoje dalyvavo ir savo mintimis bei įžvalgomis dalijosi Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, žurnalo „Artuma“ vyriausiasis redaktorius, Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai diakonas fil. lic. Darius Chmieliauskas, Kauno arkivyskupijos Carito direktorius Arūnas Kučikas, diskusiją moderavo Lietuvos sporto universiteto kapelionas kunigas lic. Linas Šipavičius.
Diskusijos pradžioje įžanginį sveikinimo žodį tarė Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas. Atsakydamas į diskusijos pavadinime užduotą klausimą, ganytojas pabrėžė, kad šioje Sinodo kelionėje mūsų laukia nuotykis.
Sinodas – popiežiaus Pranciškaus iniciatyva pasaulio mastu pasikalbėti apie Bažnyčią, apie visų mūsų bendrystę ir apie tuos, kurie nėra Bažnyčioje. Viso pasaulio mastu leistis į pokalbį.
Sinodas Bažnyčioje nėra naujas dalykas, jau krikščioniškos Bažnyčios aušroje vyko pirmieji susirinkimai, nustatę tikėjimo dogmas. Būtent tai yra svarbu, nes tai yra visų susirinkusiųjų sutarimas vienu ar kitu tikėjimo ir gyvenimo klausimu. Anot arkivyskupo, šiandien mums reikšmingiausias ir svarbiausias Sinodas – prieš penkiasdešimt metų vykęs Vatikano II Susirinkimas. Tačiau šiomis dienomis besiruošiant Sinodui yra labai svarbus aspektas, kad šį kartą kviečiami svarstyti ir diskutuoti ne tik tie, kurie yra išrinkti bei deleguoti, bet visi, kurie nori kalbėtis. Popiežiaus Pranciškaus iniciatyva yra unikali proga kalbėtis, ką Dvasia mums kalba šiandien, mūsų laikų žmonėms, apie tai, kas yra svarbiausia, ką Bažnyčia jau 2000 metų svarsto – kokia gyvenimo prasmė, koks gyvenimo tikslas, ką turime daryti čia žemėje ir kaip žygiuoti į amžinybę.
Popiežius Pranciškus šį Sinodą lydi su tokiu pamąstymu: „Esu įsitikinęs, jog Dvasia mus ves ir suteiks malonę eiti pirmyn kartu, įsiklausyti vienam į kitą, įsižiūrėti į mūsų laiko ženklus, solidarizuotis su žmonijos vargais ir troškimais.“
Besidalydamas mintimis arkivyskupas, cituodamas popiežių Pranciškų pabrėžė, jog Sinodo kelyje galime susidurti su trimis iššūkiais, trimis pagundomis: pirmoji – formalizmas, kitaip tariant, paversti šį įvykį tik fasadiniu, antroji – intelektualizmas, užkertantis kelią Dievo tautai atsiverti, trečia – nejudinamumo pagunda, pasilikti prie to, kas jau buvo ir yra nusistovėję.
Arkivyskupas pabrėžė, kad šiame Sinodo kelyje galime susidurti ne tik su kylančiais išbandymais, – tai atviras kelias naujoms galimybėms. Ganytojas išryškino šias tris galimybes Sinodo kelionėje: Bažnyčiai tapti Sinodine ne tik retkarčiais, bet išsiugdyti sinodiškumo arba, kitaip, gebėjimo kartu kalbėti laikyseną – susitikimo ir dialogo proga. Antra – tapti klausančia Bažnyčia – įsiklausyti, įsijausti. Ir trečia galimybė – tapti artumo Bažnyčia. Kadangi kiekvienas, pašauktas gyventi žmogus yra Dievo norėtas ir pramatytas, tad Sinodas gali tapti puikia glaudesnių santykių galimybe ir draugiškesnių santykių mezgimu su visuomene ir pasauliu.
Kviesdamas leistis į šią diskusiją arkivyskupas uždavė klausimą: ar esame pasiruošę leistis į šį nuotykį?
Parengė Ona Eigirdaitė,
VDU akademinės sielovados koordinatorė
Visą diskusijos įrašą galite rasti čia:
