Nuotraukos – Vaidos Spangelevičiūtės-Kneižienės ir Kauno arkivyskupijos Šeimos centro
„Rekolekcijos, kurias tęsiame, yra stabtelėjimas pamąstyti apie mūsų gyvenimo vieną kitą bruožą, atsitraukti, pažvelgti į save iš šono“, – sakė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas gruodžio 15-osios vakarą Kauno arkikatedroje, pakviesdamas šiose adventinėse rekolekcijose pažvelgti, kas trukdo žmogaus gyvenime išsiskleisti džiaugsmui. Tai kaltės jausmas, pykčiai, įsižeidimai, neatleidimai, baimės ir pan.
„Pasaulis – išbandymų vieta. Skaitome Jobo dramą ir matome, kad ir teisų žmogų gali ištikti blogi dalykai. Blogis yra tarsi prie grandinės pririštas šuo. Jei tu artinsies prie jo, jis kanda, tačiau jis tau neturi galios, jeigu nuo jo tolsti. Jei žmogus leidžia blogiui veikti, blogis įgauna nepaprastą galią jo protui, laisvei. Ir atvirkščiai – jei žmogus įsileidžia Jėzų, Jo malonę, laimi prieš šėtoną, nes kaunasi ne vienas. Esame Jėzaus pavyzdžiu drąsinami nepasiduoti“, – sakė ganytojas.
„Jei Dievas pakeitė žmogžudį Mozę, apaštalą Paulių, tai turėtume pagalvoti apie save, kad galime būti perkeisti Dievo malonės neįtikėtinu būdu“, – kalbėjo, atkreipdamas dėmesį į maldą, išpažintį, vidinį išgydymą – praktikas, kurias Bažnyčia siūlo dvasiai gydyti ir išlaisvinti. Kai patys laisvėjame, visa mūsų Bažnyčia laisvėja, visuomenė stiprėja blogiui atsispirti.
Šio rekolekcijų vakaro šv. Mišiose arkivyskupas Kęstutis pakvietė ypač melstis už šeimas bei jas palydinčius arkivyskupijos Šeimos centro bendradarbius, savanorius, kurie deda pastangas, kad šeimos stiprėtų, taip pat už visus žmones, kad būtų paliesti Dievo malonės rengiantis artėjančių Kalėdų džiaugsmui.
Šv. Mišias koncelebravo prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, kunigas Ramūnas Norkus. Patarnavo ir Dievo žodį skelbė diakonas Darius Chmieliauskas.
Savo ypatingomis dovanomis adventiniam susikaupimui pasitarnavo giedojusi Giedrė Tallat-Kelpšaitė, kanklėmis grojusi Daiva Mažeikaitė. Skaitinius ir visuotinę maldą skaitė Juozapavičių šeima.
Homilijoje arkivyskupas atkreipė dėmesį į Evangelijos pagal Luką klausimą, kurį Jėzui uždavė mokiniai: „Ar tu esi tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?“ (Lk 7, 20). Tai, ganytojo žodžiais, yra klausimas, kurį turi užduoti sau kiekvienas asmeniškas. Ar Jis yra mums tas, nuo kurio priklauso amžinasis likimas ir pasaulio istorija, pasaulio išgelbėjimas?
„Biblinis tikėjimo lūkestis, apie kurį privalome žinoti, – kad Jėzus yra gyvenimo ir mirties, šviesos ir tamsos, jėgos ir silpnumo Viešpats. Abiem dalykams reikia stipraus tikėjimo“, – sakė arkivyskupas.
Kokiais ženklais galėtume pastiprinti savo tikėjimą? Pirmiausia tai Bažnyčia – namai, kurie sukurti tam, kad jau dabar guostumės ir stiprėtume viltimi. Antra, krikščioniška kultūra ir civilizacija – neįtikėtina Viešpaties veikimo malonė. Pats įspūdingiausias ženklas – mūsų gyvenimas, mums padovanota būtis. Čia turėtume stabtelėti ir nuščiūti: kokia dovana!
Homilijoje raginta matyti Dievo malonės ženklus, tačiau atlikti ir savo „namų darbus“ . Su šeimomis šia proga pasidalyta popiežiaus Pranciškaus dešimtimi punktų, ko reikėtų vengti saugant darną santuokoje.
Bendruomeniniuose maldavimuose už Bažnyčią kaip šeimą ir visas šeimas, jų liudijamą meilės džiaugsmą, tą vakarą melstasi ir už migrantų šeimas, įkalintas varge valstybių pasieniuose.
Kitas rekolekcijų vakaras arkikatedroje su arkivyskupu (jau paskutinis) – gruodžio 22 d. Ypač kviečiami visi, kas ugdo, auklėja, palydi jaunus žmones.
Advento rekolekcijos vyksta ir kitose arkivyskupijos bažnyčiose.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
