Nuotraukos – Gedimino Urbono (šešta), Kristaus Prisikėlimo bazilikos (penkta ir dešimta) bei KAIT
„Dėkojame už šventosios nakties bendrystę“, – sakė gruodžio 24-ąją, švenčiant Kristaus Gimimo vigiliją arkikatedroje bazilikoje, Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, dėkodamas ir sveikindamas visus sulaukusius džiaugsmingų šventų Kalėdų. Sveikinimas buvo pasakytas ir anglų kalba mūsų miesto svečiams. Kūčių vakarą dalyvavusiems pamaldose arkikatedroje arkivyskupas Kęstutis Kėvalas suteikė apaštalinį palaiminimą su visuotiniais atlaidais.
Kad šventės šiemet tikrai džiaugsmingesnės po karantininių praėjusių metų Kalėdų, po pernykštės atskirties namuose ir be Mišių šventimo bažnyčiose, liudijo žmonės, kurie jose šiemet vis gausiau rinkosi, artinosi prie pašventintų prakartėlių, nešė prie jų pačius mažiausius šeimų narius, šitaip atliepdami arkivyskupo Kęstučio homilijos mintį: mums reikia šviesos, reikia įkvėpimo, reikia Dievo.
Kalėdų nakties dvasią arkikatedroje skleidė Kauno sakralinės muzikos mokyklos „Juniores“ choro giedojimas, kai iš jaunų širdžių skaidriais balsais ir šiandien nuskambėjo per kartų kartas keliaujantis kalėdinis „Sveikas, Jėzau, gimusis“. Kiti du sakralinės muzikos mokyklos chorai „Pueri II“ ir „Pueri I“ giedojo arkikatedroje kitomis šventinėmis dienomis.
Visuotiniuose maldavimuose buvo melstasi ir už tuos, kuriems šios Kalėdos buvo ne tokios džiaugsmingos, kuriuos kamuoja karai ir smurtas, kuriems pritrūkta meilės, kurie mūsų visuomenėse yra paskutinieji, nustumti į pakraščius ar priversti bėgti nuo neapykantos ir vargo – sykiu prašant, kad Marijos, glaudžiančios Kūdikį Jėzų, švelnumas įkvėptų geranoriškumą ir rūpestingumą.
Gruodžio 24-osios rytmetį Carito „Sriubos“ valgykloje arkivyskupas Kęstutis Kėvalas palaimino darbuotojas ir jų suruoštus lauknešėlius (beveik 200) vargingiau gyvenančių kauniečių Kūčių vakarienei, o prieššventinę savaitę su Gerąja naujiena aplankė kalinčiuosius Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, kur buvo pašventinta nauja koplytėlė, įrengta kalinčiųjų rankomis.
Gruodžio 25-ąją, šventų Kalėdų dieną, kaip buvo įprasta dar priešpandeminiu metu, žmonės gausiai skubėjo švęsti ir sveikinti Jėzaus Gimimo dalyvaudami pirmosiose Kalėdų ryto šv. Mišiose. Prieš vidudienį Kauno arkikatedroje tikinčiuosius kalėdiniu ramybės palinkėjimu šv. Mišiose pasveikino kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ.
Ganytojas atkreipė dėmesį, jog Jėzaus Gimimą švenčiame tokiu metu, kai sekuliarusis pasaulis net ir Kalėdų vardą bando eliminuoti iš žmonių kalbos.
„Kas yra nutikę dabarties žmogui, kad jis tiesiog bijo, jog kas nors neprimintų apie Jėzaus gyvenimą žemėje? Juk tai istorinė tikrovė, kurią liudija ne tik visame pasaulyje išplitusi Kristaus Bažnyčia, ne tik už Kristų mirę pirmųjų amžių kankiniai, bet ir nekrikščionys istorikai“, – kalbėjo kardinolas, atkreipdamas dėmesį, jog didžiausia kliūtis yra kūniški darbai, apie kuriuos kalba apaštalas Jonas: „Nemylėkite pasaulio nei to, kas yra pasaulyje. Nes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo puikybė, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio“ (1 Jn 2, 15.16).
Kardinolo homilijoje nuskambėjo linkėjimas, kad per ateinančius metus Kalėdose patirtas džiaugsmas padėtų pakelti savo gyvenimo sunkumus, taip pat raginimas būti solidariems su tais broliais bei seserimis, kurie yra varge.
Arkivyskupijos bendruomenei bei visiems geros valios žmonėms. šventų Kalėdų proga visi trys ganytojai skyrė vaizdo sveikinimus, juose pasidalydami švenčių džiaugsmu, o pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją, bažnyčiose buvo paskelbtas Kauno arkivyskupo metropolito sveikinimo laiškas „Kalėdos – Dievo dovana žmonijai“.
„Jėzus yra Dievo, kuris gelbi, regimas veidas. Tiesa, Jo veido spindesį patys turime atrasti. Apie Jėzaus gimimą Betliejuje tą kartą mažai kas žinojo. Tai Marija ir Juozapas, nešioję savyje slaptingą Dievo prakalbinimą; tai angelo padrąsinti ir dangaus kareivijos giesme pradžiuginti iš laukų atbėgę piemenys; tai išminčiai, atvykę iš Rytų šalies Jo pagarbinti. Tačiau vis daugiau ir daugiau žmonių istorijoje Jį surado, kai ieškojo Dievo savo gyvenime ir atgręžė Jam savo širdis. O Jį atranda tie, kurie, pasak Jėzaus, yra vargdieniai dvasià, liūdintys ir romieji, alkstantys teisumo ir gailestingieji, tyraširdžiai ir taikdariai bei persekiojami dėl teisumo (plg. Mt 5, 3–10). Pažinti kūdikiu tapusį Dievą, kuris įsikūnijimu įsipareigojo mylėti iki mirties, reiškia pajusti Dievo širdį“, – sako savo sveikinime arkivyskupas, kalbėdamas apie pandemijos, įvairių susipriešinimų fone švenčiamų Kalėdų įpareigojimą tiesti bendrystės tiltus vieni kitiems, darbais įkūnyti meilę ypač vargšams, atstumtiesiems, migrantams ar vienišiesiems mūsų kaimynystėje ir taip tęsti įsikūnijusios Dievo meilės istoriją.
Kalėdinėse pamaldose taip pat buvo kviečiama įsitraukti į arkivyskupijos parapijose jau prasidėjusį Sinodinį kelią ir taip atsiliepti į popiežiaus Pranciškaus paraginimą dalyvauti sinodiniuose susitikimuose bei pasidalyti įžvalgomis apie savo bendruomenių gyvenimą.
Gruodžio 26-ąją, antrąją šv. Kalėdų dieną, šventėme Šventąją Šeimą, o Kristaus Prisikėlimo bazilika dar minėjo 17-ąsias konsekracijos metines. Jų drauge švęsti atvyko apaštalinis nuncijus arkivyskupas Peteris Antunas Rajičius, kuris vadovavo Eucharistijai ir pasakė homiliją. Pamaldas tiesiogiai transliavo LRT televizija bei „Marijos radijas“.
Pirmą kartą šventovės istorijoje viešėjęs apaštališkasis nuncijus kartu su vyskupais palaimino miestą nuo Kristaus Prisikėlimo bazilikos terasos.