Petaro Antuno Rajičiaus homilija Kaune (2021 12 26)
Nuotrauka – Kristaus Prisikėlimo bazilikos
Brangūs broliai ir seserys,
esu laimingas būdamas čia su jumis šioje įspūdingoje mažojoje bazilikoje, tituluotoje mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimo vardu. Šie monumentalūs Dievo namai yra Lietuvos katalikų nepalaužiamo tikėjimo liudijimas, kurį praeities okupacijos tamsoje žmonės išlaikė kaip uždegtą tautos prisikėlimo vilties žibintą, įkvėptą Kristaus prisikėlimo ir Jo pergalės prieš nuodėmę, blogio jėgas ir mirtį.
Širdingai sveikinu Jo Ekscelenciją Kauno arkivyskupą metropolitą Kęstutį Kėvalą, kleboną monsinjorą Vytautą Grigaravičių, vikarą Nerijų Pipirą ir kitus koncelebruojančius kunigus bei jus, brangūs tikintieji, esančius čia arba dalyvaujančius Šventosiose Mišiose televizijos, interneto ar Marijos radijo pagalba.
Ši šventa vieta, kurioje esame šiandien ir aukojame Šventąsias Mišias, Žaliakalnis, yra Kauno mieste, kuris kitais metais bus paskelbtas viena iš Europos kultūros sostinių. Prisimename, jog Kaunas praeityje kurį laiką buvo Lietuvos sostinė, būtent tais Valstybės prisikėlimo metais. Išties, prieš šimtą metų šio miesto arkikatedrai Popiežius Benediktas XV suteikė mažosios bazilikos garbę, kas jau savaime rodo, kokios svarbios katalikiškos šio miesto ir tautos šaknys, kurios jau nuo amžių buvo Visuotinės Bažnyčios dalis ir iš kurios semiasi savo katalikišką identitetą ir kultūrą.
Kalbant apie kultūrą, reikia paminėti, jog ta tipinė lietuviška kultūra yra giliai katalikiška, nes yra įsišaknijusi Evangelijoje ir Bažnyčios Magisteriume. Jau daugiau nei šešis šimtus metų lietuviai katalikai liudija savo tikėjimą į Jėzų Kristų, kuris yra „kelias, tiesa ir gyvenimas“ (Jn 14, 6). Būdama didžiąja dalimi katalikiška, garbinga lietuvių tauta yra kviečiama ir šiandien, kaip mus moko Bažnyčia savo socialinėje doktrinoje, „nuolat atsinaujinti kuriant socialinę kultūrą ir evangelijos įkvėptą politiką“ (plg. Bažnyčios socialinio mokymo kompendiumas, nr. 555). Nes „kai paneigiama žmogaus ar tautos religinė dimensija, yra marinama pati kultūra; kartais prieinama net iki jos sunaikinimo“ (kompendiumas, 559).
Dalis lietuvių tautos kultūros religinės dimensijos yra tradicijos, susijusios su Kalėdų švente. Esame Kalėdų oktavoje ir šis sekmadienis yra Šventosios Šeimos šventė. Yra teisinga, jog pagerbiame Šventąją Nazareto – Jėzaus, Marijos ir Juozapo – Šeimą šiuo metų laiku, kai švenčiame jos svarbiausiojo nario – Viešpaties Jėzaus – gimimą. Dievas savo begaline išmintimi pasirinko tapti mažyčiu, būti žmogumi kaip ir mes bei gimti kūdikiu šeimoje. Amžinasis ir begalinis Viešpats Dievas, Visatos kūrėjas, atėjo į pasaulį kaip žmogiška būtybė ir tapo nuo kitų priklausomu sūnumi, kuriam reikėjo Motinos Marijos rūpesčio ir apsaugos, taip pat jos sužadėtinio Juozapo, tapusio jo žemiškuoju tėvu ir saugotoju, globos.
Šiandien ypatingu būdu meldžiamės už visas katalikiškas šeimas Lietuvoje ir visame pasaulyje, kad jos augtų ir klestėtų pagal Dievo planą, atskleistą žmonijai amžių eigoje per prigimtį, Šventąjį Raštą ir Bažnyčios Magisteriumą. Taigi aukojame šias Šventąsias Mišias už Lietuvos šeimas, kad jos kurtų ir turtintų kaimų, miestų, visuomenės ir šalies veidą ir kad išsaugotų krikščionišką-katalikišką tikėjimą ir kultūrą.
Kalėdos – tai džiaugsmo ir džiugesio šventė, ypač brangi kiekvienam krikščioniui, nes joje paties Dievo Sūnus, Jėzus Kristus, gimė dėl mūsų ir dėl mūsų išganymo. Iš tiesų gražu apsikeisti sveikinimais šiuo stebuklingu Jėzaus atėjimo į pasaulį metų laiku. Kai matome Dievą-kūdikėlį ėdžiose, tą Gyvenimą, kuris atgaivino mūsų gyvenimą, noriu jungdamasis šioje Eucharistijoje perduoti Jums, brangūs broliai ir seserys, savo sveikinimus.
Su Šventom Kalėdom, pirmiausia, visus jus, kurie visada nešate viltį, nepaisydami mirties kultūros šešėlių, kuriuos regime aplink mus ir pasaulyje. Palaiminti jūs, kurie savo širdyse išlaikote gyvenimo viltį, tikėjimą, nenugalimą Dievo meilę žmogui, kuri nugali visas tamsos jėgas ir pačią mirtį, ir palaiminti jūs, kurie skleidžiate šią viltį aplink save. Esate iš tiesų turtingi, nes viltimi jūs gavote neįkainojamą dangaus dovaną.
Su Šventom Kalėdom visus jus, kurie stengiatės labiau patikti Dievui nei žmonėms. Nėra lengva priešintis masės nuomonei ir būti nesuprastiems ar kitų atstumtiems, tačiau savo drąsa ir apsisprendimu jūs tapsite pasauliui tikėjimo jėgos liudytojai. Ši dvasinė drąsa išauga iš Jėzaus Kristaus Evangelijos sėklos, kuri yra teisingumo, taikos ir geresnės ateities garantas. Štai tie, „kurie tiki Jo vardą, kurie ne iš kraujo, ne iš kūno norų ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo gimę“ (Jn 1,12-13).
Su Šventom Kalėdom visas tas moteris, kurios šiais metais pradėjo ir pagimdė pradėtuosius vaikus, ir taip pat sveikinu jų vyrus, kurie jas padrąsino ir palaikė šiame sprendime. Turbūt pati didžiausia ir atsakingiausia užduotis, kurią žmogui patikėjo Viešpats, yra gyvybės perdavimas ateities kartoms. Tie, kurie nusprendėte turėti vienu vaiku daugiau, pasirinkote gyvybę, ir Dievas, kuris yra gyvybės šaltinis, jums atlygins.
Su Šventom Kalėdom visus jus, kurie dar neturite vaikelio, bet su dideliu troškimu ir pasitikėjimu meldžiate to iš Dievo ir tokiu būdu išsaugote santuokos, šeimos ir gyvybės nuo pat jos pradžios iki natūralios mirties orumą. Jau vien toks įsitikinimas ir gyvybės kultūra kuria priešpriešą pasaulio mentaliteto vėjui, kuriame gyvename, ir dėl to Jūs esate Dievo pusėje. Jis yra vienintelis Viešpats ir gyvybės davėjas bei mirties nugalėtojas, mirties, kuri mums visiems, švenčiantiems Kalėdas su tikėjimu, yra tik perėjimas į gyvenimą amžinoje bendrystėje su mūsų Tėvu ir Kūrėju.
Su Šventom Kalėdom visus tėvus, kurie ugdote savo vaikus tikėjime ir katalikiškose mokyklose ir kurie atidžiai rūpinatės savo vaikų formacija. Pastangos, kurias darote šiandien su meile ir kantrybe šeimos namuose, sudaigins naujus džiaugsmo, pasitikėjimo, meilės ir supratimo daigus. Jūsų vaikai gali greitai pamiršti materialias dovanas, kurias padovanojote, bet niekada nepamirš besąlyginės meilės, atleidimo, supratimo ir jiems duoto gero pavyzdžio.
Su Šventom Kalėdom visus tuos, kurie pasidalijote savo gėrybėmis ir skyrėte laiko aplankydami sergančiuosius, senelius, vienišus ir įkalintus žmones ar priėmėte naujus bendruomenės narius. Šį meilės veiksmą padarėte pačiam Kristui, kuris sakė: „Buvau keleivis ir mane priglaudėte, buvau nuogas – mane aprengėte, ligonis – mane aplankėte, kalinys – atėjote pas mane“ (Mt 25, 35–36).
Su Šventom Kalėdom visus jus, kurie nepaisant pandemijos reguliariai dalyvaujate sekmadienio šventosiose Mišiose, priimate sakramentus, kasdien meldžiatės Dievui ir prisidedate prie savo parapijos dirbdami. Jūs iš tiesų supratote, kad Bažnyčia yra Dievo Tauta, Dievo šeima, gyvas organizmas, kuriame visi esame Dievo sūnūs ir dukterys, to paties tikėjimo ir̃ tautos broliai ir seserys, turintys pareigą išsaugoti šią abipusę vienybę su Dievu ir žmonėmis.
Galiausiai su Šventom Kalėdom visus jus, kurie nesigėdijate ir esate laimingi bei didžiuojatės būdami katalikais ir priklausydami lietuvių tautai. Savo pavyzdžiu gyvai liudijate mūsų tikėjimo grožį ir jėgą, to tikėjimo, kuris yra pagrindinė lietuvių tautos kultūros ir orumo dalis!
Amžinasis Dievo Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų. Štai taip trumpai apie Kalėdų slėpinį. Nesame vieni. Dievas yra tarp mūsų, mus lydi, drąsina ir kviečia pas save, kad dalyvautume jo gyvenime, kuris nepažįsta nei blogio, nei jokių ribų, bet vien tik šviesą, tiesą ir gyvenimą. Šiandien ir kiekvieną dieną atsakykime į Dievo meilę savo konkrečia meile broliams ir seserims, taip patirsime džiaugsmą, mėgausimės ramybe ir pilnai realizuosime savo gyvenimo pašaukimą. Dievas, nuostabiai sukūręs žmogišką orumą ir dar nuostabiau jį atstatęs, tesuteikia mums galimybę dalyvauti Jo Sūnaus, priėmusio mūsų žmogišką prigimtį, dievystėje!
Iš visos savo širdies sveikinu visus jus, jūsų šeimas su Šventomis Kalėdomis, tebūna jos kupinos gyvybės, tikėjimo, vilties, broliškos meilės ir taikos!
