Fotografijos Loretos Lenčiauskienės
Jonavos Šv. apašt. Jokūbo parapijos nuolatinė Švč. Sakramento adoracija pradėjo 15-uosius savo gyvavimo metus. Lygiai prieš 15 metų, tik nuskambėjus Lietuvos II Eucharistinio kongreso, vykusio Kaune, aidams, tuometinis Jonavos Šv. apašt. Jokūbo parapijos klebonas kun. Vytautas Grigaravičius su bendraminte ir kongreso vyriausiąja koordinatore kazimieriete seserimi Ramute Budvytyte LSSC kas sekmadienį ėmė mokyti, skatinti, ruošti, auginti žmones ir brandinti jų širdyse troškimą Jėzų garbinti dieną ir naktį. Tai parapijoje buvo daroma pradžioje pirmaisiais mėnesio penktadieniais, o paskui jau ir kiekvieną penktadienį, kol atsirado tiek žmonių, jog jie jau galėjo įsipareigoti kiekvienai paros valandai. Su geradarių rėmėjų pagalba parapijos namuose buvo įrengta maža, tačiau visus liturginius reikalavimus atitinkanti koplytėlė. Vyriausiąja adoracijos koordinatore tapo Aleksandra Kazlauskienė.
Sunkesnis laikas buvo mons. V. Gragaravičių iškėlus į Kauną, nes jis, klebonas, buvo pagrindinis ir labiausiai tuo degantis žmogus, įkvepiantis ir parapijiečius. Po penkerių metų adoracijos koordinavimą perėmė Stafanija Zlatkuvienė, o šiai iškeliavus pas Viešpatį dar po 5-erių metų dabartinio klebono kun. A. Mikitiuko buvo patikėta parapijoje apsigyvenusiai ir čia dirbančiai ses. Pranciškai FDCJ. Koplytėlė buvo perkelta į kitą parapijos namų patalpą, daug erdvesnę, taip pat paremontuotą. Čia mėnesio pirmąjį pirmadienį vyksta ir šv. Mišios, kasdien esti maldos ir degančios žvakės akcija. Šiandien didžiausią adoracijos koordinavimą yra perėmusi Vanda Jančiauskienė, jai talkina ir kiti aktyvūs adoruotojai.
Taigi birželio 4 d. parapijos tikintieji susirinko atšvęsti gražios sukakties. Į šventę buvo pakviesti ir adoracijos pradininkai mons. Vytautas Gragaravičius bei ses. Ramutė Budvytytė LSSC. Tą dieną po 9 val. šv. Mišių Jėzus Švenčiausiajame Sakramente su monstrancija buvo iškilmingai atneštas iš koplytėlės į bažnyčią, kurioje visą dieną vyko adoracija: garbinimas, dėkojimas, šlovinimas, malda... Rinkosi ir valandas buvo pasidaliję gimnazistai, parapijos aktyvas, Šiluvos Švč. M. Marijos draugijos nariai, „Motinos maldoje“ grupė, tikybos mokytojai.
Prieš vakaro šv. Mišias mons. V. Grigaravičius, kaip kadaise prieš 15 metų, vadovavo Valandų liturgijos Vakarinei ir birželinėms pamaldoms, o paskui aukojo iškilmingas šv. Mišias padėkos intencija už nuolatinę ir iki šiol ilgiausiai Lietuvoje tebesitęsinčią nuolatinę adoraciją. Žmonių buvo pilni suolai, Eucharistijos šventime iškilmingai patarnavo būrelis jaunuolių.
Monsinjoras šv. Mišių metu prisiminė aną laikmetį prieš 15 metų, kartu džiaugėsi, kad jo pradėta misija tebesitęsia ir pabrėžė, kaip svarbu turėti konkrečią vietą, kur galima bet kada ateiti ir nurimti, permąstyti savo darbus, kasdienius veiksmus, rūpesčius, išlieti skausmą išgyvenant nelaimę ar netektį. Jis liudijo, kad ir šiandien, jei dėl kokio per didelio užimtumo nepaskiria laiko bent pusvalandį ateiti ir pabūti pas Jėzų adoracijoje, kuri vyksta ir jo vadovaujamoje Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje nuo ryto ligi pavakarės, jaučiasi lyg nevalgęs. „Gal dabar ir ne viską suprantame, kai būname prie Jėzaus, bet bus duota mums suprasti vėliau“,- sakė šv. Mišių vadovas.- „Dievas visada duoda mums tokių malonių, kokių reikia mūsų išganymui. Ar nėra malonė 15 metų adoruoti Jėzų ir malda apjuosti miegančiuosius, besiilsinčius? Virš Jonavos 24 valandas per parą tarsi apsauga yra pakabintas maldos ir aukos skėtis. Todėl turiu ateiti pasimelsti ne tik už save, bet ir už bendruomenę. Net jei ir silpnas mūsų tikėjimas, vis tiek ateikime į koplyčią, nes pats Dievas duoda mums ir tikėjimą, ir stiprybę. Gyvenime labai svarbu yra kontroliuoti save, o tai galima daryti per sąžinės peržvalgą. Koplyčia tam – ypač gera vieta! Todėl šiandien pasižadėkime kiekvienas augti, tobulėti ir stiprinti vieni kitus“.
Po šv. Mišių Švč. Sakramentas vėl iškilmingoje procesijoje buvo sugrąžintas į nuolatinės adoracijos koplytėlę parapijos namuose.
Vėliau visi šventės dalyviai pakviesti į parapijos salę po bažnyčia, kur vyko prisiminimų ir liudijimų vakaras su suneštine agape. Prisiminimais steigiant adoraciją dalijosi šventės svečiai – jiems buvo įteiktos ir padėkos dovanėlės; adoracijos vaisius liudijo ir įvairaus amžiaus bei įvairiu laikotarpiu adoruoti pradėję žmonės. Buvo gera susitikti ir pabendrauti su tais, kurie pradėjo parapijoje šią misiją, kurie dar tebetęsia ir kurie įsitraukė visai neseniai.
Iš šios šventės daugelis gavo naują įkvėpimą būti su Jėzimi, o kai kas, kaip jau žinoma, netgi nusprendė naujai įsitraukti į nuolatinių Švč. Sakramento adoruotojų gretas.
Ses. Pranciška Neringa Bubelytė, FDCJ
Jonava
