Rugsėjo 28 d. Jonavos r. Bukonių Šv. arkang. Mykolo parapija savo atlaidų išvakarėse organizavo Atsinaujinimo dieną, kuri šiame krašte vyko pirmą kartą. Dažais po kapitalinio remonto tebekvepiančiame Bukonių kultūros centre rinkosi ne tik vietiniai gyventojai, bet sulaukta svečių iš kaimyninės Pagirių parapijos, Jonavos bei Ukmergės, net iš Vilniaus.
Programa prasidėjo Garliavos šlovinimo grupės, vadovaujamos Viktoro Jermolovo, giesmėmis ir malda, vėliau savo pirmąjį mokymą „Dievo Žodis yra gyvas ir veiksmingas‘ (Žyd 4, 12) Ar tikrai?“ vedė nuolatinis diakonas, šeimos tėvas, skautas ir kariškis Audrius Jesinskas iš Kauno.
Lektorius priminė, kad tikėjimas kyla iš klausymo, o klausymas – iš Dievo Žodžio, o mes esame kviečiami gilinti savo tikėjimą. Klausytojams buvo primintas kraštietis Abraomas Kulvietis, paskui – Biblijos įvykių chronologija, vedanti link Jėzaus Kristaus, nes kiekviename skyriuje, anot diakono, galima rasti Kristų.
Svečias ne tik kalbėjo apie Bibliją kaip savo aistrą, bet ir pateikė nuoširdžių liudijimų. Baigus diakono Audriaus pasisakymą susirinkusieji peržiūrėjo trumpą filmuką apie Bibliją kaip žydų meditacinę literatūrą, kad ir mūsų laiko žmonės galėtume ją suprasti ir priimti, o vėliau klausėmės nuoširdaus šlovinimo grupės vadovo Viktoro liudijimo.
Po pietų vyko antroji dalis, kurią po šlovinimo įvado perėmė didelis Eucharistijos mylėtojas kun. Algis Vaickūnas iš Vilniaus Aušros Vartų šventovės. Konferencijos tema buvo „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus“ (Jn 6, 51a). Be savo asmeninio liudijimo, kunigas kalbėjo labai gilius dalykus. „Jeigu neturi meilės Jėzui, o konkrečiai, Eucharistijai, tu nieko nepadarei! Dabar klausimas: ar turiu meilės aistrą Dievui? (…) Jeigu mes neturime tos aistringos meilės Dievui, mes neatidarome Jėzaus širdies durų. Mes galim eiti į Mišias, būti adoracijoje, bet mes būsime ten, o Jėzus čia, arba mes būsime čia, o Jėzus – ten. (…) Meilės aistra yra passio – kančia. Jėzus taip mus myli, kad iš tos meilės kenčia. Jei mes savo meilėje nesusilaukiame atsako, – kenčiame. Tada visas pasaulis atrodo pilkas... (…) Žmonės ateina dėl savęs: dėl palaiminimo, išgydymo, sveikatos. Kas yra sveikata? Tai Jėzus mumyse. Žmogus, kuris turi Dievą, yra pats sveikiausias. Jis gali susirgti liga, bet jis bus sveikiausias, nes Jėzus neša jį, ir Jis duos tokios jėgos, bus vaisingas amžinybėj, aukodamas visa ir dalyvaudamas Kristaus kančioje“. Kunigas Algis apie Eucharistiją ir meilę jai kalbėjo su tokia meile ir įkvėpimu, jog buvo neįmanoma nereaguoti į kiekvieną jo sakinį. Daug pasakytų dalykų buvo paremta savo ir kitų žmonių patirtimis.
Po šio mokymo, dar peržiūrėjus ir dokumentinį filmą apie Eucharistijos stebuklą, 1996 m. įvykusį Buenos Airėse, čia pat visi buvo pakviesti į Švč. Sakramento adoraciją. Jos metu buvo meldžiamasi užtarimo malda, šlovinama, klausoma išpažinčių. Šis laikas buvo ypatingo susitikimo su Viešpačiu galimybė, kuria daugelis ir pasinaudojo. Adoracija užtruko ilgiau, nei buvo numatyta, tačiau tokia buvo žmonių meilė, paliesta per mokymus, liudijimus ir realų susitikimą sakramentuose.
Atsinaujinimo diena, nors ir kaimo parapijoje, atrodė tikrai pavykusi. O organizatoriai – Bukonių šv. Arkang. Mykolo parapijos Pastoracinė taryba – yra dėkinga rėmėjams: Bukonių krašto ūkininkams už suteiktą finansinę paramą, Bukonių kaimo bendruomenei bei mokyklai-daugiafunkciam centrui, asociacijai „Bukonių krašto šeimos namai“, Jonavos kavinei „Svetainė“, o ypač – Bukonių skautams, patarnavusiems prie vaišių stalo bei šiai progai paruošę ir sutvarkę patalpas.
Ses. Pranciška Neringa Bubelytė FDCJ
