Muziejus

Direktorius – dr. Darius ŽUKAUSKAS

Vyriausioji fondų saugotoja – dr. Rima VALINČIŪTĖ-VARNĖ

Apie muziejų

Kauno arkivyskupijos muziejus (KAM) įsteigtas 2001 m. gruodžio 6 d. Atkurtas dar 1999 m. kaip muziejus, kuris savo rinkiniu ir veiklos idėjomis tęsia Bažnytinio meno muziejaus (1935–1940) ir Religinės dailės muziejaus (1940–1944) tradicijas. Muziejaus tikslas – kaupti, saugoti ir populiarinti Kauno arkivyskupijos kultūros, istorijos ir meno paveldą.

Muziejaus rinkinys

Rinkinį sudaro XVI–XX amžiumi datuojami eksponatai. Pagrindinė muziejaus rinkinių komplektavimo kryptis yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sakralinė vaizduojamoji ir taikomoji dailė ir ypač Kauno arkivyskupijos medžiaga. XX a. II p. didžioji ir vertingiausia dalis apima išeivijos dailę (Kazio Varnelio, Vytauto Igno kūriniai). Vaizduojamosios dailės rinkinį sudaro tapyba, skulptūra, grafika, o taikomosios – liturginė tekstilė, liturginiai reikmenys, bažnyčios įrenginiai. Muziejaus rinkinį taip pat papildo ir kiti kultūros istorijos eksponatai: nuotraukos, senosios knygos, atvirukai.

Ekspozicijoje

AKTUALU

Senojo meno paroda „KAUNO  ŠV. MIKALOJAUS (BENEDIKTINIŲ) BAŽNYČIOS PALIKIMAS“

 2024-aisiais Kauno seserys benediktinės mini 400 metų vienuolyno fundacijos jubiliejų. Iš Nesvyžiaus į Kauną benediktines pakvietė Kauno maršalas Andriejus Skorulskis, kuris 1621 m. valdovo Zigmanto Vazos privilegija išrūpino joms Šv. Mikalojaus bažnyčią, o 1624 m. oficialiai fundavo vienuolyną. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose 1493 m. paminėta Šv. Mikalojaus bažnyčia iki XVII a. buvo jau gerokai apleista, tačiau benediktinės prikėlė ją naujam gyvenimui ir meldžiasi joje iki šiol. Siekiant paminėti neeilinę sukaktį Kauno arkivyskupijos muziejus rengia Kauno seserų benediktinių vienuolyno Šv. Mikalojaus bažnyčios meninį paveldą pristatančią parodą.

Antrosios projekto „Dingę ir išlikę: Kauno senosios moterų vienuolijos“ parodos turinį sudaro išsaugotos XVII–XX amžiaus bažnyčios interjero meno vertybės.

PLAČIAU APIE PARODĄ: SKAITYTI >> 

 Senojo meno paroda  „KAUNO ŠVČ. TREJYBĖS (BERNARDINIŲ) BAŽNYČIOS PALIKIMAS“.

Jos turinį sudaro XVII–XX a. datuojamos meno vertybės iš Kauno Švč. Trejybės (bernardinių) bažnyčios, šiandien saugomos Kauno arkivyskupijos muziejuje, Kauno kunigų seminarijoje, Vilkaviškio vyskupijos istorijos ir meno muziejuje (VVM), Kauno Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedroje bazilikoje. Sukurtas pasakojimas atskleis Kauno Švč. Trejybės bažnyčiai skirtų meninių vertybių kaitą, priklausiusią nuo besikeičiančių jos šeimininkų.

Paroda yra pirmoji iš dviejų parodų ciklo „Dingę ir išlikę: senosios Kauno moterų vienuolijos“, skirto aktualizuoti Kaune po uždarymo 1864 m. nebeatsikūrusio bernardinių vienuolyno ir iki šiol tebegyvuojančio seserų benediktinių meniniam palikimui.

PLAČIAU APIE PARODĄ: SKAITYTI >> 

 

 Bažnytinio meno paroda „REALYBĖ IŠSIPLEČIA“, lankytojus įtraukianti į senojo meno ir naujųjų medijų jungtį, leidžiančią į XVII–XX a. pirmos pusės muziejaus rinkinio vertybes pažvelgti kaip niekada iki šiol inovatyviai ir interaktyviai. Tokio pobūdžio paroda Lietuvoje atidaryta pirmą kartą.

Išplėstos realybės programos veikimo principas ypač intuityvus, todėl ja nesunkiai operuos kiekvienas lankytojas, pasinaudojęs muziejaus išmaniaisiais įrenginiais.

Kūriniams pritaikytos papildytos realybės animacijos – tai nauja patirtis, suteikianti netikėtumo ir atradimo džiaugsmą. IŠPLĖSKITE SAVO REALYBĘ!

PLAČIAU APIE PARODĄ:   SKAITYTI >>,    KLAUSYTI >>,    ŽIŪRĖTI >> 

--------------------------

Vykusios parodos

Pirmoji paroda iš ciklo „MODERNėjant: KRYŽIAUS link“.  Joje lankytojai išvysta XX–XXI a. kūrinius iš Kauno arkivyskupijos muziejaus ir Parko galerijos rinkinių, Kauno Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios.

Parodoje eksponuojami Mato Menčinsko, Petro Kalpoko, Vytauto Kazimiero Jonyno, kun. Pijaus Brazausko, Vytauto Igno, Mykolo Paškevičiaus, Antano Kmieliausko, Rimo Čiurlionio, Eugenijaus Varkulevičiaus-Varkalio, Eglės Velaniškytės, Juozo Vosyliaus, Liudviko Natalevičiaus kančios ir nukryžiavimo tematikos darbai. Temą vainikuoja skambiai Prisikėlimo žinią skelbiantis prof. Alfonso Vauros „Prisikėlęs Kristus“ iš asmeninės skulptoriaus kolekcijos.

Antroji paroda iš ciklo „MODERNėjant: MADONA“. Joje lankytojai išvysta pastarąjį šimtmetį Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu temą interpretavusių Lietuvos menininkų kūrinius. 

Parodoje eksponuojami tarpukario menininkų: Petro Kalpoko, Juozo Zikaro, Vytauto Kazimiero Jonyno, Vytauto Kasiulio, Juozo Ignatavičiaus, Romualdo Varakomskio, išeivijos menininkų Vytauto Igno ir kunigo Pijaus Brazausko kūriniai, sovietmečiu kurti Leonardo Gutausko, Algio Skačkausko, Adolio Jono Krištopaičio tapybos darbai ir pastarųjų metų Eglės Velaniškytės, Jono Daniliausko, Inesos Antanauskienės, Ramintos Blaževičiūtės-Mozuraitienės, Natalijos Yanekinos kūriniai iš Kauno arkivyskupijos muziejaus, Parko galerijos, Aurelijaus ir Aurelijos Rusteikų, Lewben Art Foundation, „Kauno lango“ galerijos kolekcijų.

-----------------------

Lankomas grupėmis trečiadieniais–penktadieniais 11–16 val., šeštadieniais 11–15 val. Lankymas nemokamas.

Ekspozicijoje

Šventosios Romos kardinolo V. Sladkevičiaus (1920–2000) memorialinis butas. Memoriali aplinka, kur gyveno kardinolas, joje baldai, knygos, nuotraukos, liturginiai rūbai, relikvijos, literatūrinė ir virtuali paroda, kardinolo balso įrašas.

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ – autentiški pogrindžio leidiniai, leidinio platinimo priemonės, tikinčiųjų pareiškimai, kratų protokolai, nuotraukos, redaktoriaus kun. S. Tamkevičiaus (dabar kardinolo) užrašai, liturginiai reikmenys lageryje, dabarties laikotarpio aukšti įvertinimai, dovanos, kun. J. Zdebskio liturginiai reikmenys Pravieniškių kalėjime, kitos relikvijos.

„Kauno arkivyskupijos istorija". Eksponuojamos istorinės nuotraukos, relikvijos, Švč. M. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje jubiliejaus, taip pat ekumeninės konferencijos dovanos, apdovanojimai, atminimo ženklai.

Kilnojamoji paroda „Nenugalėtoji Kronika“. Vizualiai ir šiuolaikiškai pasakoja apie tai, kaip „Kronika“ gimė, kas buvo jos redaktoriai, kaip ji buvo „medžiojama“ sovietinio saugumo, turėjusio galingiausią sekimo techniką ir sistemą, kokius fizinius ir dvasinius išbandymus patyrė jos leidėjai, kaip išradingai jie slapstėsi ir nenuilsdami dirbo. Kūrybinei parodos minčiai įgyvendinti pasitelkta šiuolaikiškos grafinės novelės išraiška ir animuoti vaizdo klipai. Žiūrovą sudomins įtaigia vaizdų kalba atskleistos pogrindinės leidybos realijos, o vaizdo klipų istorijos, paremtos autentiškais „Kronikos“ bendradarbių pasakojimais, sukels ne tik šypseną, bet ir primins gero veiksmo filmo siužetą. Plačiau apie pristatymą >>

Veiklos ataskaitos

Kauno arkivyskupijos muziejaus 2020 m. ataskaita I DOC
Kauno arkivyskupijos muziejaus 2019 m. ataskaita I DOC
Kauno arkivyskupijos muziejaus 2018 m. ataskaita I DOC