Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) rektoratas

Dvasininkai

Rektorius – kun. teol. dr. Arvydas KASČIUKAITIS
1964 01 16 * 1991 05 30 * 2022 06 24
VDU KTF dėstytojas
Naujoji g. 6, 46114 Kaunas, mob. +370 677 23 929
El. p.

Pagalbininkas sielovadai – kun. relig. šviet. mgr., teol. lic. Artūras KAZLAUSKAS
1969 07 22 * 1994 06 28 * 2022 06 24
V. Sladkevičiaus g. 5–8, 44281 Kaunas, mob. +370 615 10 698,
El. p.

Kviečiame į pamaldas

• ŠV. MIŠIOS
  Sekmadieniais 10, 12, 18 val. 
  Pirmadieniais – nėra
  Antradieniais–penktadieniais 18 val.
  Šeštadieniais 10 val.
• Švč. Sakramento adoracija trečiadieniais nuo 15 val. iki 18 val.
• Išpažinčių klausoma prieš kiekvienas šv. Mišias
• Rožinio malda spalio mėn. prieš 18 val. šv. Mišias
• Gegužinės pamaldos – po šv. Mišių giedama Švč. M. Marijos litanija
• Birželinės pamaldos – po šv. Mišių giedama Švč. Jėzaus Širdies litanija.

Atlaidai

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės) – rugpjūčio 15 d.

Sielovados sritis

Rektoratas ...

Bendruomenė

Kviečiame į rektorato tarnystes, programas, grupes ir bendrijas! Jūsų laukia: 

• Suaugusiųjų kamerinis choras „Cantate Domino“, vaikų ir jaunimo šlovinimo choras, jaunimo choras
• Vaikų rengimo sakramentams užsiėmimai, jaunuolių rengimo Sutvirtinimui grupė, suaugusiųjų rengimo Sutvirtinimui grupė
• Vyrų maldos grupė „Vyrų klubas“, maldos už vaikus grupė „Mamos maldoje“, šeimų bendruomenė „Totus Tuus“, jaunimo maldos grupė
• „Alfa“ kursas, Anoniminių lošėjų grupė „Laisvė“
• koncertai bendradarbiaujant su Kauno Juozo Naujalio gimnazija, Aleksandro Kačanausko muzikos mokykla, ansambliu „Kadujo“, Kauno miesto ir rajono folkloro ansambliais ir kt. 
• Bažnyčios bendruomenės diena (su agape paskutinį gegužės sekmadienį)  (daugiau informacijos apie tarnystes ir grupes rektorato tinklalapyje vytautine.lt)

Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą:

Kauno Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) rektoratas
Adresas Aleksoto g. 3, Kaunas
Juridinio asmens kodas 191160599
Bankas AB „Swedbank“
A. s. LT757300010002244159

Apie bažnyčią ir parapiją

Bažnyčios vidaus panorama (~2015 m.)

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia yra pats seniausias Kaune ankstyvosios gotikos paminklas. Jos fundacijos dokumentai nėra žinomi (nerasti ar žuvę). Pasak jėzuito istoriko Alberto Vijūko Kojelavičiaus, Vytautas Didysis šią bažnyčią, kuria kiek vėliau pradėjo rūpintis jo paties iš Vilniaus pakviesti pranciškonų vienuoliai, pastatydino 1400 metais.

Pirmą kartą Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia buvo paminėta 1439 m. Apie 1400 m. galėjo būti pastatyta laikina medinė arba mūrinė bažnytėlė, kurią veikiai pakeitė nauja mūrinė, t. y. dabartinė šventovė. Bokštas pastatytas XV a. pabaigoje ar XVI a. pradžioje.

Per didžiuosius Kauno miesto gaisrus 1603, 1624 ir 1668 metais atokiau stovėjusi bažnyčia greičiausiai menkiau nukentėjo, nei kiti miesto statiniai. Tačiau buvo tikrai nusiaubta rusų kariuomenės 1655 m. Smarkiai apgriauta šventovė nedelsiant suremontuota ir atnaujinta. 1669 m. buvęs pastatytas mūrinis vienuolynas, kurį sudarė trys dviaukščiai korpusai.

XVIII a. pradžioje bažnyčia dar kartą nukentėjo Šiaurės karo metu. 1812 m., t.y. lygiai po šimto metų, šventovę sukrėtė naujas išbandymas: įžengusi į miestą prancūzų kariuomenė joje įsirengė ginklų sandėlį, vėliau, bėgdama iš Rusijos per Kauną, ją padegė; žuvo visa, kas buvo viduje. 1819 m. bažnyčia buvo dar kartą remontuota pranciškonų gvardijono Grigaliaus Golickio iniciatyva; tarp kitų darbų buvo suskliausti nauji skliautai, grindys išgrįstos plytomis.

Rusijos okupacijos metais vykdant negailestingą stačiatikybės įtvirtinimo politiką 1845 m. bažnyčia buvo uždaryta, vienuolynas panaikintas. Kurį laiką išbuvusi be globos, šventovė 1850-1853 m. pertvarkyta į žiemos cerkvę – Šv. Nikolajaus soborą.

Pirmajame pasauliniame kare vokiečių kariuomenei 1915 m. užėmus Kauną, buvo nuplėštas bažnyčios stogas, o pati ji naudota kaip metalo ir bulvių sandėlis. Vokiečiams pasitraukus liko stirksoti tik pajuodusios ir perdrėkusios sienos.

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia buvo ne tik žmogaus rankų niokojama. Pastatyta ant upės kranto, pavasariais ji dažnai kentė potvynius. Antai 1829 m. potvynio metu vandens lygis bažnyčios viduje siekė per 70 cm. Paties didžiausio, matyt, būta 1946 m. Apie tai primena bokšto šiaurinėje sienoje greta pagrindinių bažnyčios durų pritvirtinta lentelė su tekstu: „1946 III 24 būta vandens 2, 90 m.“

1919 m. balandžio 18 d. Vytauto Didžiojo šventovė sugrąžinta Katalikų Bažnyčiai. Nuo 1920 m. vadovavo rektorius kan. J. Tumas-Vaižgantas, kūrybingai ir energingai ėmęsis bažnyčios remonto, restauravimo, įrengimo, puošybos ir kitokių darbų. Tų pačių 1920 metų rugpjūčio 15 d. bažnyčią pašventino prelatas Aleksandras Jakštas-Dambrauskas.

Kan. Tumo-Vaižganto pradėtieji bažnyčios atnaujinimo darbai nenutrūko iki pat jo mirties Vėliau juos tęsė kiti rektoriai. Ypač dideli šventovės tyrimo, restauravimo ir tvarkymo darbai atlikti 1979-1989 metais.

1978 m. architektei Stefanijai Čerškutei vadovaujant pradėti pastato architektūros tyrimo ir dalinio restauravimo darbai. Remiantis bažnyčios atvaizdu T. Makovskio graviūroje, 1982 m. atkurta bokšto smailė. Restauracijos metu buvo įrengtas naujas vargonų prospektas, pristatytas zakristijos prieangis. 1990 m. vyko interjero pakeitimai – presbiterijos grindys padengtos šlifuotu akmeniu, pritaikytas naujas altoriaus stalas ir kt.

Seniausias Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios interjeras, menantis gotikos, renesanso, baroko ir net XIX a. laikus, deja, neišliko. Dabartinio interjero dekoras ir įranga pradėti kurti 1920 metais. Per visą XX a. antrąją pusę vis nauji sumanymai keitė šventovės vidaus išvaizdą iki pačios XX a. pabaigos.

Skelbiama (sutrumpintai) iš www.vytautine.lcn.lt (pagal L. Šinkūnaitės ir N. Lukšionytės-Tolvaišienės knygą „Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia“).

2019 m. rugsėjo 20 d. vidudienį bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už garbės kanauninką, rašytoją, visuomenės veikėją, žinomą ir lig šiol žmonių atmintyje gyvą Juozą Tumą-Vaižgantą 150-ųjų gimimo metinių proga. Per savo gimtadienį Vaižgantas tarsi sugrįžo į Kauną, į šventovę, kur tarnavo paskutinius 13 savo gyvenimo – pasibaigus Mišioms, šventoriuje buvo atidengta ir pašventinta Gedimino Piekuro sukurta kan. Tumo-Vaižganto bronzinė skulptūra.