Kauno Šv. Gertrūdos (marijonų) rektoratas

Dvasininkai

Rektorius - 

Kviečiame į pamaldas

• ŠV. MIŠIOS
  Sekmadieniais 11 val.
  Šeštadieniais 11 val.
  Antradieniais–penktadieniais 18 val.
• Išpažinčių klausoma: 15 min. prieš šv. Mišias (arba sutartu laiku)
• Švenčiausiojo Sakramento adoracija šeštadieniais 10–11 val. 
• Dievo Gailestingumo vainikėlis darbo dienomis (išskyrus pirmadienį) 15 val.
• Rožinio malda spalį pusvalandį prieš Mišias.
• Gegužinės ir birželinės pamaldos pusvalandį prieš Mišias.
• Kryžiaus kelias Gavėnios penktadieniais 17.15 val.
• Graudūs verksmai Gavėnios sekmadieniais 10.20 val.

Atlaidai

Dievo Gailestingumo – II Velykų sekmadienis
Šv. Gertrūdos – lapkričio 16 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)

Sielovados sritis

Rektoratas įkurtas prie Kauno marijonų vienuolyno.

Bendruomenė

Kviečiame į rektorato tarnystes, programas, grupes ir bendrijas. Jūsų laukia:

• Marijonų talkininkų centras ir leidykla
• Maldos pagalbos tarnyba, maldos grupė, vaikų adoracijos grupė
• Marijos legionas

Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą:

Pavadinimas Kauno Šv. Gertrūdos rektoratas
Adresas Laisvės al. 101A, Kaunas
Juridinio asmens kodas 191311389
Bankas AB SEB
A. s. LT75 7044 0600 0595 2123

Apie bažnyčią ir parapiją

Bažnyčios vidaus panorama (~2013 m.)

Nors vizualiai tarsi atskirta pastatais nuo pagrindinės Kauno pėsčiųjų gatvės, nedidelė Šv. Gertrūdos bažnyčia tarp Laisvės al. ir Gruodžio g. traukia ne tik miesto gyventojų dėmesį. Jos praeitis taip pat ir miesto svečiams byloja žaizdotą Bažnyčios istoriją Lietuvoje. Jos istorija taip pat liudija ir svarbią Bažnyčios atliekamą karitatyvinę tarnystę (gailestingąjį rūpinimąsi vargšais, ligoniais), buvusią neatskiriamai susijus su bažnyčios istorija.

Ši jauki bažnyčia Kauno senamiestyje (iki XIX a. čia buvo priemiestis) išmūryta XV a. pabaigoje, šalia buvusio kelio į Vilnių. Tai viena seniausių ir savičiausių gotikinių bažnyčių Lietuvoje. Per karą su Rusija 1655–1661 m. apgriauta, vėliau atnaujinta. Iki XVIII a. vidurio ja rūpinosi Kauno parapijos klebonai, pabaigoje – vienuolinė rokitų brolija (pagal šv. Roko, ligonių globėjo, vardą), iš esmės pertvarkiusi bažnyčios vidų. 1824 m. bažnyčia atiteko Gailestingosioms seserims – Kaune jos buvo vadinamos šaritėmis, ir bažnyčia netgi vadinta „šaričių“. XIX a. pabaigoje bažnyčia tapo Kauno parapijos filija. Bažnyčios interjeras buvo keičiamas XX a. pradžioje. 1922 m. ji perduota marijonų kongregacijai, pasistačiusiai šalia bažnyčios ir vienuolyną.

Sovietmečiu 1948–1987 m. bažnyčia ir vienuolynas buvo uždaryti. Bažnyčioje įksikūrė medicinos technikos parduotuvė, o vienuolyne – miesto Požėlos rajono partijos ir vykdomieji komitetai. Visuomenei pasipriešinus administracinio priestato, galėjusio visiškai užstoti bažnyčią, statybai, 1987–1989 m. vykdyti archeologiniai ir architektūriniai tyrinėjimai. Atkūrus Nepriklausomybę, 1992 m. bažnyčia ir vienuolynas grąžinti marijonų kongregacijai, puoselėjančiai naujas pamaldumo tradicijas. Jau visiškai restauruotą Bažnyčią puošia meniškas Kryžiaus kelias iš akmens masės plokščių (skulpt. V. Kvašys).

Nedidelėje bažnyčios erdvėje priešais didįjį altorių jos lankytojų akį ypač traukia sakralinė vertybė – masyvus kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra. Jis nuo seno garsėja malonėmis. Kryžių su skulptūra ir altorių, perkeltą iš dabart. Ožeškienės gatvėje buvusios Viešpaties Jėzaus koplyčios, 1850 m. šaritės pastatė bažnyčios bokšte įrengtoje koplyčioje. 1948 m. bažnyčią uždarius kryžius perkeltas į arkikatedrą, kurios viename altoriuje buvo saugojamas iki 1995 m. Šiandien šis kryžius su Nukryžiuotoju gausiai lankomas, gerbiamas Viešpaties malonių prie jo meldžiančių žmonių (jų padėkos votai supa kryžių ant šoninių sienų).