Vandžiogalos Švč. Trejybės parapija

                                                               Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia. Parapijos fotografija
Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia
Kauno g. 97
Vandžiogala
54388 Kauno r.
mob. +370 648 878 88, el. p.
Dvasininkai

Klebonas – kun. Tomas TREČIOKAS  

 

 

 

Kviečiame į pamaldas
 Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia. Parapijos fotografija
  • ŠV. MIŠIOS
    Sekmadieniais 9 val. (lenkų k.), 10 val. (lietuvių k.)
    Šeštadieniais 10 val. (jei yra užsakytos)
Atlaidai

Švenčiausiosios Trejybės – sekmadienis po Sekminių
Švenčiausios Jėzaus Širdies – keliama į trečiąjį sekmadienį po Sekminių
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės) – rugpjūčio 15 d.

Parapijos teritorija
Pagal Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus 2003 m. balandžio 2 d. dekretą Nr. 213.

Gyvenvietės ir kaimai: Vandžiogala, Ąžuolynas, Bitvanas, Boniškiai, Butkūnai, Didieji Ibėnai, Galulaukė, Gelnai, Geranoniai, Jagėlava, Juozapava, Karaliūnai, Kazimierava, Kėkštynė, Kikoniai, Leckiškiai, Liepkalnis, Mažieji Ibėnai, Milašiškiai, Padaugupis, Pagiriai, Pėdžiai, Pociūnai, Preišiogalėlė, Priešiogala, Puikoniai, Rokiškis, Saviečiai, Skrebiniškiai, Skrynės, Stankūnai, Terespolis, Užumiškiai, Valerava, Vigiai, Vimbarai, Žiogaičiai.

Vandžiogalos Švč. Trejybės parapija ribojasi su Babtų, Labūnavos, Kėdainių Šv. Jurgio, Žeimių, Kulvos, Lapių ir Domeikavos parapijomis.

Bendruomenė

Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą:

Pavadinimas Vandžiogalos Švč. Trejybės parapija
Adresas Parko g. 4, Vandžiogalos mstl., Vandžiogalos sen., Kauno r. sav.
Juridinio asmens kodas 191246379
Bankas ...
A. s. ...

Apie bažnyčią ir parapiją
Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia yra Kauno rajone, Vandžiogalos miestelyje. Medinė, pastatyta 1830 m. Liaudies architektūros (plg. LKB žinynas, „Pradai“, 1993, p. 154)

Bažnyčios vidaus panorama (~2012 m.)

Pirmoji bažnyčia Vandžiogaloje pastatyta 1646 m. Jos fundatorius – Kauno pavieto maršalka Jonas Karolis Rostovskis. Parapija įsteigta tame pačiame XVII a. Ji minima 1631 m. Vilniaus vyskupijos sinodo sąrašuose. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. Bažnyčioje 1782–1852 m. pamokslai sakyti lietuvių ir lenkų kalbomis (vėliau tik lenkiškai). 1817 m. bažnyčią sunaikino gaisras.

1830 metais Urkos upelio kairiajame krante buvo pastatyta nauja medinė liaudies architektūros formos bažnyčia. Ji 1849 m. drauge su Kauno dekanatu prijungta prie Žemaičių vyskupijos. 1880 metais buvo pristatytas bokštas ir varpinė. Ši bažnyčia išliko iki mūsų dienų.

Viename iš trijų bažnyčioje esančių altorių yra įkomponuotas kryžius su stebuklais garsėjančia Nukryžiuotojo skulptūra, aplink kurią sukabinti sidabriniai votai – padėkos ženklai. Vietiniai ir apylinkės senbuviai pasakoja apie minias, plūstančias pasimelsti prie Šventojo Kryžiaus. Altorių žmonės mėgdavo apeiti keliais. Pasakojama, kad gyvendamas Kaune Adomas Mickevičius vieną vasarą iš Kauno pėsčias atėjo pasimelsti prie Nukryžiuotojo Vandžiogalos bažnyčioje. Kitoje didžiojo altoriaus pusėje yra ne mažiau garsi skulptūra Pieta. Šios dvi skulptūros galėjo būti likusios po 1817 metų gaisro.

Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su apside ir aukštu bokštu. Virš apsidės kraigo iškilęs bokštelis. Vidus 3 navų. Šventorius apjuostas statinių tvora su stulpiniais vartais. Varpinėje saugoma kultūros vertybė – 1721 m. išlietas varpas. Į Lietuvos kultūros vertybių registrą įrašytas 1993 m. Abipus bažnyčios yra dvi mūrinės koplytėlės. Šalia bažnyčios senosios šventoriaus kapinaitės, kuriose yra palaidotų 1831 ir 1863 metų sukilimų dalyvių ir Nobelio premijos laureato rašytojo Česlovo Milošo protėvių (kilusių iš Vandžiogalos ir Labūnavos apylinkių).