Rugsėjo 18 d., pirmadienį,
12 val. Kauno arkikatedroje bazilikoje Padėkos šv. Mišios minint pirmojo Kauno arkivyskupo metropolito Juozapo Jono Skvirecko 150-ies metų jubiliejų. Šv. Mišioms vadovauja Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas.
Numatoma transliacija arkivyskupijos YouTube ir FB.
Rugsėjo 17 d., sekmadienį,
13 val. Kauno arkivyskupijos muziejus (M. Valančiaus g. 6) kviečia į arkivyskupo Juozapo Jono Skvirecko paminėjimo renginį Kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinio buto-muziejaus svetainėje.
-----Apie arkivyskupą Juozapą Joną Skvirecką
1919 m. kovo 10 d. popiežius Benediktas XV kunigą J. J. Skvirecką nominavo Ceramo tituliniu vyskupu ir paskyrė Žemaičių vyskupo pagalbininku. 1919 m. liepos 13 d. Kauno katedroje iškilminga vyskupo konsekracija buvo pirmoji nepriklausomoje Lietuvoje.
1926 m. balandžio 5 d., įgyvendinant Lietuvos bažnytinės provincijos struktūrų įsteigimą, vyskupas Juozapas Jonas Skvireckas buvo paskirtas Kauno arkivyskupu metropolitu.
Kauno arkivyskupijos kurijos nuotrauka
1934 m. jis sušaukė Kauno arkivyskupijos pirmąjį sinodą bei pirmąjį tautinį Eucharistinį kongresą.
1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, laikėsi visiško nebendradarbiavimo su sovietais nuostatos. Vėliau atsisakė agituoti jaunimą stoti į vokiečių karinius dalinius. Jo vadovavimo metu buvo ginamos Bažnyčios teisės, remiami okupacinės valdžios naikinami žydai.
1944 m. besitraukiančių iš Lietuvos vokiečių buvo priverstas išvykti iš Kauno.
1945 m. įsikūrė Šv. Vincento seserų vienuolyne Zamse (Austrija) ir toliau stengėsi dalyvauti Bažnyčios gyvenime.
1959 m. gruodžio 3 d. mirė Zamse ir buvo palaidotas vienuolyno koplyčioje.
1998 m. lapkričio 25 d. arkivyskupo J. S. Skvirecko palaikai pergabenti į Lietuvą, lapkričio 28 d. palaidoti Kauno arkikatedros kriptoje.
Arkivyskupas S. Tamkevičius per pamokslą Kauno arkikatedroje tada, be kita, pabrėžė svarbius arkivyskupo nuopelnus – Šventojo Rašto vertimą, indėlį kuriant Lietuvos bažnytinę provinciją. Sykiu jis atkreipė dėmesį, kad sunkiais okupacijų metais arkivyskupas J. J. Skvireckas atsisakė „bendradarbiauti su bolševikais, bandė ginti persekiojamus žydus, kvietė kunigus jiems padėti, atsisakė ganytojišku laišku kviesti Lietuvos jaunimą stoti į SS batalioną”. „Šie žingsniai liudija arkivyskupo aiškią poziciją labai dramatiškoje Lietuvos kryžkelėje”, – sakė tuomet Kauno arkivyskupas, kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ.
Arkivyskupas Juozapas Jonas Skvireckas žinomas kaip Šventojo Rašto vertėjas. 1902 m. mirus vyskupui Antanui Baranauskui, pradėjusiam versti Šventąjį Raštą į lietuvių kalbą, teko imtis vertimo kaip geriausiam tuo metu šios srities specialistui Lietuvoje. Į lietuvių kalbą iš lotynų arkivyskupas Juozapas Jonas Skvireckas kalbos išvertė visą Bibliją – Naująjį Testamentą ir Senąjį Testamentą.
-----Apie arkivyskupą Juozapą Joną Skvirecką (1873–1959), jo autobiografiką, kūrybinius darbus, Šventojo Rašto vertimus ir komentarus bei kitą medžiagą plačiai rasime sąvade „LITUANIA CRISTIANA“ .
Kviečiame žr. paveldas.katalikai.lt >>, parengė dr. Kęstutis Raškauskas (2023).