Datos ir faktai: 2024–2021 | 2020–2011 | 2010–2001 | 2000–1989 | 1988–1940 | 1940–1926 | Nepriklausomybės laikotarpis | Okupacijos metai | Pervarta ir pirmasis laisvės dešimtmetis | Antrasis laisvės dešimtmetis | Trečiasis laisvės dešimtmetis
Žymiausios arkivyskupijos istorijos datos ir faktai
Įkūrimas ir Nepriklausomybės laikotarpis (1940–1926)
1935 m.
- Prie seminarijos įkuriamas Bažnytinio meno muziejus.
Iki 1940 m. (nuo 1919 m.) Kaunas buvo Katalikų veikimo centro, vienijusio katalikiškas organizacijas, būstinė.
1934 m.
- Vasario 20–22 d. Kaune surengiamas Kauno arkivyskupijos pirmasis sinodas, priėmęs 189 nuostatus įvairioms bažnytinio gyvenimo sritims tvarkyti.
Birželio 28–liepos 1 d. Kaune vyksta Lietuvos I Eucharistinis kongresas, kuriuo norima padėkoti Dievui už Lietuvos laisvę, uždegti lietuvius didesne Eucharistinio Kristaus meile bei skatinti religinį atgimimą. Eucharistinėje šventėje dalyvauja apie 100 tūkst. žmonių.
1928 m.
- Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo) Teologijos-filosofijos fakultetą Kaune oficialiai pripažįsta Šventasis Sostas.
1926 m.
Balandžio 4 d. (per Velykas) popiežiaus Pijaus XI apaštališkąja konstitucija Lituanorum gente įkuriama Lietuvos bažnytinė provincija ir Kauno metropolinė arkivyskupija. Lietuvos bažnytinės provincijos projektą rengė paskutiniais gyvenimo metais Kaune dirbęs palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis MIC (1871–1927).
- Kauno katedrai bazilikai popiežius Pijus XI suteikia arkikatedros titulą su arkivyskupo metropolito sostu (bazilikos titulas suteiktas 1921 m., minint Žemaičių vyskupijos įkūrimo 500 metų jubiliejų).
- 1926–1944 m. arkivyskupijai vadovauja arkivyskupas Juozapas SKVIRECKAS (1873–1959).
- Žemaičių kunigų seminarija, į Kauną perkelta 1864 m., pavadinama Kauno kunigų seminarija. Nuo 1938 m. popiežiaus PIJAUS XI leidimu tarpdiecezinė. 1909–1932 m. vadovauja prelatas Jonas MAČIULIS-MAIRONIS. 1922 m. sujungiama su Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultetu. 1934 m. pastatyti nauji seminarijos rūmai.
